Černobylio radiacija pakeitė paukščius giesmininkus – kas jiems nutiko? ()
Jau seniai žinoma, kad radiacija gali sukelti organizmo mutacijas, t. y. DNR pokyčius, ir daryti kitokį poveikį organizmui. Tuo pat metu nedaug žinoma apie tai, kaip radioaktyvioji tarša veikia laukinius gyvūnus ir paukščius. Černobylio zona suteikia unikalią galimybę apie tai sužinoti daugiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo katastrofos praėjo beveik 40 metų, ir visą tą laiką biologinė įvairovė buvo veikiama kenksmingos radiacijos.
Neseniai atliktame tyrime mokslininkai nusprendė sutelkti dėmesį į Černobylio zonos giesmininkus – didžiąją zylę (Parus major) ir Margasparnę musinukę (Ficedula hypoleuca), kurie aptinkami visoje Europoje.
Paaiškėjo, kad radiacija iš tiesų sukėlė tam tikrų pokyčių jų organizme.
Kaip radiacija pakeitė paukščius Černobylio zonoje?
Apie tai, kad radiacija turi rimtų pasekmių ir paukščiams, mokslininkai pirmą kartą sužinojo 2011 m.
Tyrimo autoriai išanalizavo 550 paukščių iš Černobylio zonos, kurie priklausė 48 skirtingoms rūšims.
|
Paaiškėjo, kad net ir palyginti nedidelis radiacijos lygis lėmė galvos ir smegenų dydžio sumažėjimą. Tai reiškia, kad radiacija dėl tam tikrų priežasčių trukdė jiems vystytis.
Aptikti pokyčiai buvo tokie stiprūs, kad greičiausiai paveikė paukščių protinius gebėjimus.
Tačiau tai tik mokslininkų prielaida, nes nustatyti laukinių paukščių kognityvinius gebėjimus ir palyginti juos su kitais paukščiais nėra taip paprasta.
Siekdami dar daugiau sužinoti apie radiacijos poveikį paukščiams, šį kartą mokslininkai kelias paukščių lesyklas pastatė dviejose skirtingose Černobylio zonos vietose – vienoje iš jų radiacijos lygis buvo labai didelis, o kitoje – palyginti mažas.
Šių namelių plunksnuoti gyventojai buvo lyginami tarpusavyje atliekant įvairius testus.
Ką pavyko sužinoti?
Pirmiausia tyrėjų dėmesį patraukė tai, kad smarkiai užterštose teritorijose buvo daug mažiau lizdų. Tačiau vis dar nežinoma, kaip ir kodėl radiacija paveikė jų populiaciją.
Tyrėjai nenustatė jokių reikšmingų reprodukcijos ar jauniklių sveikatos skirtumų.
Tačiau jie pastebėjo, kad paukščių iš užterštų teritorijų racione buvo daugiau įvairių vabzdžių.
Be to, tarp paukščių nustatyta ir kitų skirtumų. Paukščių išmatų DNR mėginiai parodė visiškai kitokią žarnyno mikrobiomo sudėtį – apie tai mokslininkai pranešė Prahoje vykusioje metinėje Eksperimentinės biologijos draugijos konferencijoje.
Tiesa, radiacija neturėjo įtakos bakterijų įvairovei žarnyne, o tik pakeitė jų proporcijas.
Šie pokyčiai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad žarnyno mikrobiomo sudėtis yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių.
Todėl šis atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip radiacinė tarša gali paveikti paukščių sveikatą.
Mokslininkų teigimu, radioaktyviosios taršos pasekmių tyrimas padeda suprasti, kaip žmonija ir visa gamta sugebės atlaikyti visuotinę radiacinę taršą, pavyzdžiui, branduolinio karo atveju.
