„Tai buvo mažų vaikų kapai.“ Aptikti senoviniai akmenų apskritimai slėpė tamsią paslaptį  ()

Archeologus glumina pietų Norvegijoje aptikti bronzos ir geležies amžiaus vaikų kapai, rašo „Live Science“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiuos palaidojimus, kurių kiekvienas pažymėtas kruopščiai išdėliotų akmenų apskritimais, Norvegijos kultūros istorijos muziejaus komanda pernai aptiko netoli Fredrikstado, maždaug už 80 km į pietus nuo Oslo, netoli Švedijos sienos.

Muziejaus archeologė Guro Fossum teigia, kad buvo atrastas 41 akmenų apskritimais puoštas kapas.

Akmenų apskritimai, kurių skersmuo siekia iki 2 metrų, buvo sudėti vienas šalia kito. Tolesni tyrimai parodė, kad po tais akmenimis buvo apdegusių kaulų ir keramikos dirbinių šukių.

Dabar nauja analizė rodo, kad beveik visuose kapuose buvo palaidoti vaikai, mirę 800–200 m. pr. m. e. Daugelis vaikų buvo kūdikiai, o kiti – nuo 3 iki 6 metų amžiaus.

„Datavimas rodo, kad kapavietė buvo naudojama ilgą laiką, todėl jie visi negalėjo mirti per tą pačią stichinę nelaimę, ligos ar epidemijos protrūkį“, – sakė G. Fossum.

Toks senovinių vaikų kapų išsidėstymas yra unikalus Europoje, teigiama muziejaus, o aplink kapavietę esančioje teritorijoje gausu uolų raižinių, kuriuose aprašomos kelionės ir saulės garbinimas.

Ekspertai pažymėjo, kad kūdikių mirtingumas tuo metu tikriausiai buvo didelis, tačiau kitokio paaiškinimo vaikų kapams jie neturi.

Atsitiktinis atradimas

 

Archeologai kapavietę aptiko ištyrę netoliese esančią akmens amžiaus gyvenvietę.

Anot G. Fossum, šiaurės šalių bronzos ir geležies amžiais buvo įprasta mirusiuosius kremuoti ant laužų, o likusius kaulus arba užkasti, arba išbarstyti. Tuomet virš kremavimo vietos dažnai būdavo klojamas plokščias akmenų sluoksnis, išdėstytas spiralės ar rato forma, sakė ji.

Tačiau kapavietė Fredrikstade yra neįprasta.

„Kapai yra labai arti vienas kito, – pasakojo G. Fossum. – Aplink vietą esančios laužavietės leidžia manyti, kad kartu su laidotuvėmis vykdavo susirinkimai ir apeigos.“

 

Be to, kapai buvo labai kruopščiai pažymėti. „Kiekvienas akmuo buvo paimtas iš skirtingos vietovės ir kruopščiai padėtas į formaciją, – dėstė G. Fossum. – Mums kilo klausimas, kas įdėjo tiek daug pastangų.“

Atsakymas atėjo paaiškėjus, kad dauguma mirusiųjų buvo vaikai. „Tai buvo mažų vaikų kapai“, – sakė ji.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(3)
(0)
(3)

Komentarai ()