„Blogos perspektyvos.“ Juodoji skylė Saulės sistemoje. Kas nutiktų Žemei (Video) ()
Įvairiuose mūsų planetos įvykių raidos scenarijuose gali būti ir subtilių, ir katastrofiškų pasekmių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juodosios skylės yra labai masyvūs ir labai tankūs objektai, kurie sugeria medžiagą. Jų gravitacija yra tokia stipri, kad net šviesos dalelės negali išeiti iš juodosios skylės. Bet kas tiksliai nutiktų Žemei ir Saulės sistemai, jei čia atsirastų juodoji skylė? Apie tai papasakojo „Live Science“.
Pasak mokslininkų, hipotetinio juodosios skylės prasiskverbimo į Saulės sistemą pasekmės gali būti įvairios ir tai priklauso nuo jos dydžio ir vietos.
Juodoji skylė nėra „kosminis dulkių siurblys“
Iš tikrųjų juodosios skylės savaime nėra destruktyvūs objektai. Nors tai labai tanki masė, ji vis tiek yra masė. Tai yra, neįmanoma juodosios skylės laikyti savotišku „kosminiu dulkių siurbliu“, kuris prarys visą Saulės sistemą.
|
Svarbiausios pasekmės Saulės sistemai, jei kada nors į ją prasiskverbs juodoji skylė, bus susijusios su juodosios skylės gravitacine įtaka. Ir tai priklausys nuo jos masės.
Visų žinomų juodųjų skylių masė yra didesnė už Saulės masę. Atsižvelgiant į tai, kad Saulė turi didžiausią gravitaciją Saulės sistemoje, bet koks objektas, turintis stipresnę gravitaciją, darys didesnę įtaką tos sistemos objektams.
Kas yra juodosios skylės?
Šiuo metu astrofizikai žino apie dviejų tipų juodųjų skylių egzistavimą:
- žvaigždžių masės juodosios skylės, kurių masė 10–100 kartų didesnė už Saulės masę;
- supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose, kurių masė milijonus ir milijardus kartų didesnė už Saulės masę.
Manoma, kad hipotetiškai egzituoja ir pirmykštės juodosios skylės, kurios buvo sukurtos pačioje Visatos gyvavimo pradžioje. Jų masė gali būti 100 000 kartų mažesnė už sąvaržėlės masę. Tačiau kol kas nerastia jokių įrodymų, kad jos egzistuoja.
Net jei į Saulės sistemą patektų pirmykštė juodoji skylė, ji neturės ypatingos gravitacinės įtakos vietiniams objektams.
Bet jei į mūsų planetų sistemą pateks žvaigždžių masės juodoji skylė, tai gali sukelti katastrofą. Ir viskas priklauso nuo to, kiek juodoji skylė bus arti Saulės ir kokiu greičiu ji judės.
Kas atsitiktų su Žeme, jei šalia atsidurtų juodoji skylė?
Jei tokia juodoji skylė praskirestų per labiausiai nutolusį Saulės sistemos regioną, t. y. Oorto debesį, ji destabilizuotų vietinių kometų ir asteroidų orbitas. Dėl to jie artėtų prie Žemės.
Tęsinys kitame puslapyje:
Jei juodoji skylė pasirodytų arčiau, pavyzdžiui, 100 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės arba šiek tiek toliau nuo Plutono orbitos, tai gali pakeisti ir šios nykštukinės planetos, ir Urano ir Neptūno orbitą. Tačiau šiuo atveju Žemė, greičiausiai, daug nenukentėtų.
Mūsų planetai pavojingiau jei juodoji skylė pasirodytų tarp Plutono ir Urano orbitų. Tokiu atveju išorines planetas gali pritraukti juodoji skylė, o Žemės orbita pasikeis. Tokiu atveju mūsų planetoje gali keistis metų laikai ir arba įvyks visuotinis ledynmetis, arba temperatūra Žemėje smarkiai pakils. Bet kuriuo atveju tai gali sukelti masinį išnykimą.
Dar blogesnės pasekmės Žemės lauktų, jei juodoji skylė bus dar arčiau, šalia Saturno. Gravitacinė juodosios skylės įtaka lems tai, kad Žemė išskris iš Saulės gyvenamosios zonos, o tai reiškia, kad skystas vanduo negalės egzistuoti jos paviršiuje.
Jei juodoji skylė pasirodytų dar arčiau, šalia Jupiterio, tada savo gravitacija ji pritrauktų Žemę prie savęs ir mūsų planeta pradės aplink ją suktis.
Jei juodoji skylė atsidurtų tarp Marso ir Žemės, mūsų planeta tikrai užvirtų, visi vandenynai išgaruotų, o paviršiuje išsiverštų raudonai įkaitusi magma, kaip ir pačioje planetos istorijos pradžioje. Tokiu atveju visa gyvybė labai greitai išnyks ir mūsų planeta nebebus tinkama gyviems organizmams.
Ar turėtume bijoti juodosios skylės?
Tačiau visa tai – tik hipotetiniai scenarijai, kurių tikimybė yra labai maža, teigia mokslininkai. Kosmose yra daug mažiau juodųjų skylių nei tie patys asteroidai, kurie turi didesnę galimybę padaryti didelę žalą Žemei. Tikimybė, kad viena iš juodųjų skylių bent kartą praskries pro Saulės sistemą, yra itin maža.
