Neįprastas žuvusio „Ingenuity“ pakaitalas. Ką NASA nori nusiųsti į Marsą (Video) (4)
Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ jau baigė savo misiją, o dabar jį gali pakeisti „bičių“ spiečius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Marso tyrinėjimas yra sunki užduotis dėl sunkių sąlygų Raudonojoje planetoje. Tačiau NASA skyrė finansavimą vienam projektui, kuris gali šiek tiek palengvinti šią užduotį. Jei viskas vyks pagal planą, į Raudonąją planetą keliaus robotų bičių spiečius, rašo „IFLScience“.
Šių metų pradžioje sraigtasparnis „Ingenuity“ amžiams baigė savo misiją Marse. Šis įrenginys pranoko visus drąsiausius NASA mokslininkų lūkesčius ir per 3 metus sugebėjo atlikti 72 skrydžius vietoje planuotų penkių.
Nors mokslininkai puikiai žino, kaip organizuoti skrydžius Žemėje, skrydžiai į Marsą yra sunkesnė užduotis. NASA mokslininkų teigimu, Marse gravitacija sudaro tik 30 % Žemės gravitacijos, yra labai reta ir plona atmosfera, o slėgio lygis arčiau paviršiaus yra tik 1 % Žemėje esančio slėgio. Todėl „Ingenuity“ buvo sunku naršyti Marso ore ir negalėjo skraidyti labai ilgai.
Tačiau tokioje, atrodytų, netinkamoje skraidymui atmosferoje, kaip teigia „Marsbee“ koncepcijos autoriai iš Alabamos universiteto (JAV), robotai bitės gali jaustis gerai. Jų idėjos esmė yra gamtos įkvėpti veiksniai.
Kaip aiškina mokslininkai, Žemėje nuolat migruojantys vabzdžiai ir paukščiai demonstruoja gebėjimą skristi labai toli, o tai nėra proporcinga jų dydžiui.
Pavyzdžiui, drugeliai monarchai, kurių sparnų plotis yra tik 10 cm, gali nuskristi 4000 km didesniame nei 3 km aukštyje. Paukščiai, pavyzdžiui, albatrosas, kurio sparnų ilgis siekia 3 metrus, gali įveikti 120 000 km atstumą.
Pasak „Marsbee“ projekto autorių, nors aerodinaminis mechanizmas, kuriuo grindžiami šie tolimi skrydžiai, šiuo metu nežinomas, naujausi tyrimai parodė, kad naudojant lengvus, lanksčius sparnus, sparnų judėjimas yra efektyvus. Be to, daroma prielaida, kad lankstūs sparnai padeda sklandyti nestabilioje atmosferoje.
Mokslininkai, pasitelkę gamtos stebėjimus, stengiasi sukurti robotų bičių spiečių, kuris skristų į Marsą. Kiekviena Marso „bitė“ bus kamanės dydžio, bet su cikados tipo sparnais. Šie robotai bus aprūpinti įvairiais jutikliais ir komunikacijos įrenginiais. Jie galės skristi spiečiaus pavidalu Marso atmosferoje, rinkti duomenis ir grįžti į marsaeigį, kuris bus jų bazė. Mokslininkai prognozuoja, kad Marso bičių spiečius galės skristi 16 minučių, kol grįš į bazę.
Pasak mokslininkų, jų skaičiavimai rodo, kad tokie skraidantys robotai gali sukurti pakankamai kilimo galios, kad galėtų pakilti Raudonosios planetos atmosferoje. Energijos kiekis, reikalingas skraidyti „Marsbee“, bus žymiai sumažintas dėl suderinamų sparnų konstrukcijų ir naujoviško energijos surinkimo mechanizmo.
Mokslininkai teigia, kad vienas iš jų koncepcijos privalumų yra tai, kad „bitės“ bus labai lengvos. Tai reiškia, kad jos gali būti siunčiamos dideliais kiekiais. Dar vienas privalumas – robotų spiečius gali tęsti savo darbą net ir sugedus vienai Marso bitei.
Koncepcijos kūrimas priklauso nuo tolesnio NASA finansavimo ir galbūt, jei viskas vyks pagal planą, į Raudonąją planetą keliaus robotų bičių spiečius.
