Gyvybės pėdsakai Marse. „Aiškiausias iki šiol rastas įrodymas“  ()

NASA roveris „Perseverance“ Marse aptiko pėdsaką, kurį galėjo palikti senovės mikrobai. Nors tai aiškiausia iki šiol rasta užuomina, mokslininkai atsargiai tikina, kad kažkada planetoje buvo gyvybė, pripažįsta.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mėginys buvo išgręžtas 2024 m. liepos 21 d. raudonojoje uolienoje, pavadintoje Cheyava Falls pagal krioklį Kolorado valstijos Didžiajame kanjone. Tai pirmasis Marso gabalėlis, kuriame yra organinių molekulių, kurias ištyrė „Perseverance“, nurodo „TVP“.

„Negalime teigti, kad tai gyvybės požymis. Tačiau tai įtikinamiausias iki šiol rastas mėginys,“ – pripažįsta Katie Stack Morgan iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos.

Tai ne pirmas toks Raudonojoje planetoje aptiktas pėdsakas. 2014 m. roveris „Curiosity“ aptiko organinių molekulių Gale kraterio regione. Tačiau panašus atradimas nebuvo pakartotas nuo 2021 m., kai „Perseverance“ nusileido išdžiūvusiame Jezero ežere.

[Vokietija] Mažiausia kaina šiais metais! Fantastiški 4in1 suvirinimo aparatai. Tinka ir profesionalams. Paskutiniai vienetai
4074 2

Mažiausia kaina šiais metais

Iš Vokietijos, itin retas atvejis

Greitas ir saugus pristatymas

Paskutiniai vienetai

Ypatingai kokybiškas ir funkcionalus įrankis

Išsamiau

Tiriama rausva uoliena yra nusėta mažais baltais taškeliais su juodais pakraščiais. „Perseverance“ ištyrė jos cheminę sudėtį ir nustatė, kad apvaduose yra geležies fosfato dalelių. Žemėje panašios tekstūros ir cheminės sudėties žiedai siejami su senovine mikrobų gyvybe. Tyrėjai apskaičiavo, kad žiedus formuojančios cheminės reakcijos gali būti mikrobų energijos šaltinis.

Tačiau uoliena pasižymi kitokiomis savybėmis, nes ją perskrodžia baltos kalcio sulfato gyslos. Šios gyslos užpildytos milimetro dydžio olivino kristalais. Tai mineralas, kuris susidaro iš magmos. Tai, kad toje pačioje uolienoje yra ir dėmių, ir šių vulkaninių savybių, rodo skirtingas jos kilmės galimybes.

 

Supratus, kaip uoliena susiformavo, galima nustatyti, kiek tikėtina, kad joje buvo tinkamos sąlygos ir temperatūra biologiniams organizmams veistis. Taip pat gali būti, kad dėmės atsirado ne dėl gyvybės, o pavyzdžiui, dėl cheminių reakcijų uolienoje veikiant vandeniui. Vienintelis būdas tai išsiaiškinti - atvežti iškastą medžiagą į tinkamai įrengtas laboratorijas ir ją ištirti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
Autoriai: Edvardas Rimšelis
(22)
(1)
(21)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()