„Aukštesni už Laisvės statulą.“ Mokslininkai Mėnulyje planuoja milžiniškas statybas (Video) (4)
Mėnulis netrukus gali tapti pirmąja nežemiška žmonijos statybų zona, kurioje preliminariai planuojamos nuolatinės žmonių gyvenvietės, levituojančių traukinių sistema ir naujoviški branduoliniai reaktoriai. Tačiau prieš tai Mėnuliui reikės šviesos, rašo „Live Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena diena Mėnulyje trunka tiek, kiek dvi Žemės savaitės, bet ne trumpesnės ir šaltos Mėnulio naktys. Šios ilgos ir tamsios naktys jau tapo pražūtingos Mėnulio nusileidimo aparatams, kurių energija priklauso nuo Saulės šviesos, o ateinančiais dešimtmečiais tai gali kelti dar didesnę grėsmę žmonėms tyrinėtojams.
Dabar kosmoso technologijų bendrovė „Honeybee Robotics“ (priklausanti Jeffo Bezoso įmonei „Blue Origin“) pasiūlė išeitį: didžiulius Mėnulio žibintus, kurie veiktų kaip saulės baterijos.
Gali būti, kad tai skamba utopiškai, tačiau projektas, pavadintas „Mėnulio naudingoji navigacija su pažangiu nuotoliniu jutimu ir autonominiu energijos perskirstymu“ (LUNARSABER), yra vienas iš kelių, kuriuos finansuoja JAV vyriausybės Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA), siekdama pradėti naują Mėnulio tyrinėjimo erą. Neseniai „YouTube“ patalpintame reklaminiame vaizdo įraše matyti, kad ši technologija daro pažangą.
|
Kaip vaizdo įraše aiškina pagrindinis projekto tyrėjas Vishnu Sanigepalli, kiekvienas „LUNARSABER“ šviestuvas būtų kur kas aukštesnis už gatvėse stovinčius šviestuvus – tiesą sakant, 100 metrų aukščio šviestuvai būtų aukštesni už Niujorko Laisvės statulą. Šie didžiuliai apšvietimo stulpai skirti kaupti Saulės energiją Mėnulio dienos metu, o po to, per dvi savaites trunkančią Mėnulio naktį, galingais prožektoriais apšviesti apylinkes.
Didelis žibintų aukštis yra labai svarbus ne tik atsižvelgiant į didžiulių Mėnulio kraterių kraštus, bet ir iškeliant iki tonos sveriančią mokslinę įrangą, tarp kurios – kameros ir ryšių įrenginiai – į aukštesnius apžvalgos taškus, paaiškino V.Sanigepalli.
Tuo tarpu kiekvieno bokšto apačioje būtų įrengti maitinimo adapteriai, kurie padėtų įkrauti netoliese esančius mėnuleigius ar kitą hipotetinę Mėnulio infrastruktūrą. Jei kelis „LUNARSABER“ bokštus pavyks dislokuoti skirtingose Mėnulio paviršiaus dalyse, šis žibintų tinklas galėtų tapti pirmuoju Mėnulio elektros tinklu, sakė V.Sanigepalli.
Žinoma, tokių milžiniškų statinių statymas Mėnulyje kelia iššūkių. Siekdami juos išspręsti, „Honeybee“ inžinieriai suprojektavo automatizuotą sistemą, pagal kurią kiekvienas „LUNARSABER“ bokštas galėtų efektyviai iškilti iš savo pagrindo, ištiesindamas susuktas metalo juostas į aukštus cilindrinius vamzdžius. Tai reiškia, kad erdvėlaiviui tektų rūpintis tik tuo, kaip į Mėnulį nugabenti įrenginio pagrindą.
