Kodėl gerdami alkoholį su draugais jaučiamės geriau nei vieni? Štai ką sako mokslas ()
Tyrėjai tikisi, kad jų išvados bus naudingos alkoholio vartojimo sutrikimų gydymo būdams tobulinti, rašo „New Atlas“.
© bridgesward (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/drinks-alcohol-cocktails-alcoholic-2578446/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo tyrimo duomenimis, vartojant alkoholį socialinėje aplinkoje išsiskiria dopaminas, sukeliantis euforijos pojūtį, kuris nepasireiškia geriant vienam. Tyrėjai tikisi, kad nustačius smegenų sritį, kurią stimuliuoja gėrimas socialinėje aplinkoje, pavyks geriau suprasti girtavimo problemas, rašo „New Atlas“.
Alkoholio vartojimas su draugais ar kolegomis paprastai siejamas su gerais jausmais ir pakilia nuotaika, o gėrimas vienam siejamas su vienatve, depresija, o kartais ir alkoholizmu. Nustatyta, kad vartojant alkoholį smegenyse išsiskiria dopaminas, sukeliantis euforijos jausmą. Iš tiesų, šio su alkoholiu susijusio dopamino antplūdžio siekimas gali nulemti problemas dėl alkoholio vartojimo.
Naujajame tyrime Teksaso universiteto El Pase (UTEP) tyrėjai nagrinėjo biologinį alkoholio gėrimo socialinėje aplinkoje procesą, įskaitant dopamino vaidmenį, ir tai, kaip jis sužadina šiuos teigiamus jausmus.
|
„Socialinė aplinka turi įtakos tam, kaip žmonės reaguoja į alkoholį, tačiau nėra tyrimų, kaip ir kodėl tai vyksta“, – sakė UTEP biologas ir vienas iš tyrimo autorių daktaras Kyungas-Anas Hanas.
Siekdami ištirti alkoholio vartojimo socialinėje aplinkoje poveikį elgesiui, mokslininkai pasitelkė vaisines museles (drozofilas). Tai gali atrodyti keistas pasirinkimas, tačiau iš tikrųjų taip nėra: mes turime apie 75 proc. tų pačių genų, kurie nulemia žmonių ligas.
Muselės buvo veikiamos etanolio garų individualiai arba grupėmis, o jų vidutinis greitis buvo matuojamas siekiant nustatyti etanolio sukeltos reakcijos laipsnį. Tyrėjai pastebėjo, kad musių, kurios „vartojo alkoholį“ vienos, judėjimas šiek tiek padidėjo, o tų, kurios „vartojo alkoholį“ grupėje, greitis ir judėjimas gerokai padidėjo.
Tada jie ištyrė apsvaigusių muselių dopamino kiekį ir palygino duomenis su kontrolinės grupės. Nepriklausomai nuo to, ar jų dopamino kiekis buvo normalus, ar padidėjęs, apsvaigusios muselės, būdamos vienos, vis tiek pasižymėjo tik nedaug padidėjusiu aktyvumu. Taip nebuvo, kai jos buvo grupėje – apsvaigusios muselės, kurių dopamino kiekis buvo padidėjęs, pasižymėjo dar didesniu hiperaktyvumu.
„Įrodėme, kad tiek socialinė aplinka, tiek dopaminas veikia kartu ir lemia padidėjusį muselių atsaką į etanolį“, – sakė K. Hanas.
Galiausiai mokslininkai ėmėsi aiškintis, kuris iš penkių smegenyse esančių dopamino receptorių labiausiai prisideda prie šio proceso. Jie nustatė, kad tai buvo dopamino receptorius D1, kuris, kaip žinoma, atlieka svarbų vaidmenį tokiose srityse kaip mokymasis, atmintis ir atlygio mechanizmai.
„Žmogaus receptoriaus D1 genas yra susijęs su alkoholio vartojimo sutrikimais, o šis tyrimas tai eksperimentiškai patvirtina, – paaiškino K. Hanas. – Tai suteikia UTEP ir kitų šalių mokslininkams pagrindą tolesniems tyrimams.“
Remiantis 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistiniais duomenimis, visame pasaulyje su alkoholio vartojimo sutrikimu gyvena apie 400 mln. 15 metų ir vyresnių žmonių – t. y. 7 proc. pasaulio gyventojų.
Tyrėjai tikisi, kad jų išvados bus naudingos alkoholio vartojimo sutrikimų gydymo būdams tobulinti, rašo „New Atlas“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Addiction Biology“.
