Žemė nusėta „Pragaro vartais“. Daugiausiai jų – Rusijoje (Foto, Video) ()
Neįtikėtinai daug vietų visame pasaulyje dėl įvairių priežasčių buvo pavadintos „Pragaro vartais“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės istorija tęsiasi milijardus metų ir per tą laiką visame pasaulyje susiformavo neįtikėtinai daug vietų, kurias žmonės dėl įvairių priežasčių praminė „Pragaro vartais“. Kai kurios iš jų išties buvo laikomos tikromis „durimis į požeminį pasaulį“, o kitos savo vardą gavo dėl nuostabios geologijos, ugnikalnio aktyvumo, neprieinamumo ar kitų ypatybių, rašo „IFLScience“.
Štai keletas populiariausių ir neįprasčiausių „Pragaro vartų“ Žemėje.
Plutono vartai (Turkija)
|
Šie „Pragaro vartai“ yra Pamukalės mieste Turkijos pietvakariuose. Ši vieta yra plutonio, religinės šventyklos, skirtos chtonų dievui Plutonui, pavyzdys.
Vietovė 1965 m. atrado italų archeologai, o 2013 metais ši vieta buvo atrasta iš naujo. Iš pradžių šventykla buvo pastatyta su vartais ir aplinkine arena, vedančia į urvą.
Ilgą laiką urvas buvo uždarytas lankytojams – į jį buvo leista patekti tik šventikams.
Naujausi tyrimai parodė, kad urvas užpildytas dujomis, išeinančiomis iš plyšio. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kas šios dujos yra vulkaninis anglies dioksidas.
Pragaro vartai (Kenija)
Šs darinys yra Pragaro vartų nacionaliniame parke, esančiame Kenijoje (Afrika). Nacionalinis parkas yra tarp Naivašos ežero ir Longonoto bei Suswa ugnikalnių, o visas nacionalinis parkas garsėja savo kraštovaizdžiu, įvairia laukine gamta ir visame pasaulyje žinomais Pragaro vartais – Ol Jorowa tarpekliu.
Tarpeklis susiformavo dėl vulkaninių procesų ir tektoninės veiklos, vykusios regioną milijonus metų.
Manoma, kad Pragaro vartų pavadinimas yra susijęs su intensyvia geotermine veikla regione. Beje, tarpekliuose vis dar yra geizerių ir karštųjų versmių, kurios išskiria karštą vulkaninį vandenį, kuris teka didžiuliu kanalu, maitina augaliją, galinčią išgyventi aukštą temperatūrą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Darvazos dujų krateris (Turkmėnistanas)
Šie Pragaro vartai yra palyginti jauni ir sukurti žmogaus. Daugiau nei prieš 50 metų sovietų mokslininkai ieškojo naftos telkinių Karakumos dykumoje Turkmėnistane. Komanda manė, kad jie aptiko naftos telkinį, tačiau iš tikrųjų tai buvo kažkas nepastovesnio – gamtinių dujų kišenė.
Įgriuvus žemei, susidarė milžiniška daugiau nei 70 metrų skersmens ir kiek daugiau nei 20 metrų gylio skylė. Vėliau ši vieta buvo pavadinta Darvazos dujų krateriu.
Kraterio susidarymas sukėlė įvykių kaskadą, dėl kurios kraštovaizdyje atsirado kitų kraterių. Iš jo skirasi metanas, kuris buvo laikomas pavojingu aplinkiniams laukiniams gyvūnams ir visuomenei. Tada, klaidingai bandydami išsaugoti aplinką, mokslininkai padegė dujas, tikėdamiesi, kad jos greitai sudegs, bet taip nebuvo. Dėl to liepsna čia dega iki šiol, todėl krateris dar vadinasi „Vartais į pragarą“.
Batagaika smegduobė (Sibiras)
Batagaika krateris Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje, yra dar vienas „Pragaro vartų“ pavyzdys. Kaip ir Darvazo dujų krateris, šis reljefas yra palyginti naujas.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje mokslininkai pirmą kartą pranešė apie tai, ką jie vadino „meganuošliauža“, kai gausus miškų kirtimas Sachos Respublikoje, Rusijoje, paveikė žemės amžinąjį įšalą.
Tai susilpnino žemes iki taško, kai jos įgriuvo. Vietos gyventojai reljefą praminė „Vartais į pragarą“, ir aišku kodėl: Batagaika krateris yra apie kilometro ilgio ir apie 100 metrų gylio. Kiekvienais metais šios įgriuvos dydis tik didėja – kai kurie tyrimai rodo, kad ji plečiasi 10–30 metrų per metus greičiu.
