Pavojinga riba. Kas yra „šlapios lemputės temperatūra“. Kaip ji veikia žmones ()
Aukšta temperatūra nėra vienintelis veiksnys, kuris daro įtaką dideliam karščiui ir daro jį pavojingu žmonėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tvyrančios klimato krizės sąlygomis pasaulis susidūrė su neįtikėtinomis karščio ir sausros bangomis. Kartais temperatūra tampa tokia aukšta, kad sukelia karščio bangas, kurios žudo žmones visame pasaulyje, rašo „Live Science“.
Ne paslaptis, kad ekstremalios karščio bangos gali sukelti dehidrataciją ir išsekimą, taip pat sukelti šilumos smūgį ir galbūt mirtį.
Tačiau ekstremaliausiais atvejais aukšta oro temperatūra nėra vienintelis veiksnys, lemiantis, kokia pavojinga bus ypač karšta diena. Mokslininkai taip pat naudoja kitą indikatorių, žinomą kaip „šlapios lemputės temperatūra“.
|
Atkreipkite dėmesį, kad oro temperatūra paprastai suprantama kaip „sausos lemputės temperatūra“, o oro temperatūra, atsižvelgiant į vandens garų kiekį ir drėgmę ore, vadinama „šlapia temperatūra“.
„Šlapios lemputės temperatūra“ matuojama naudojant termometrą, suvyniotą į medvilninį audinį, suvilgytą vandenyje. Jei drėgmė yra mažesnė nei 100 %, dalis vandens išgaruos iš audinio ir atvėsins termometrą. Tačiau drėgnesnėje aplinkoje iš audinio gali išgaruoti mažiau vandens, nes oras jau prisotintas drėgmės. Paprastais žodžiais tariant, kuo didesnė drėgmė aplink, tuo aukštesnę temperatūrą rodys termometras ir atvirkščiai.
Tyrėjai pastebi, kad „šlapios lemputės temperatūra“ apskaičiuojama naudojant specialią lygtį, kurioje atsižvelgiama į „sausos lemputės temperatūrą“ ir santykinę oro drėgmę. Manoma, kad „šlapios lemputės temperatūros“ matavimas yra naudingas norint suprasti, kaip karštas oras gali paveikti žmogaus organizmą.
Faktas yra tas, kad panašus garavimo procesas vyksta ir žmogaus kūne, kai prakaituojame reaguodami į aukštą temperatūrą. Tyrimai rodo, kad šilumos pojūtis iš tikrųjų gali skirtis priklausomai nuo to, ar esame sausoje ar drėgnoje aplinkoje.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad pagal pagrindinius fiziologijos principus 35 laipsniai Celsijaus yra drėgnos lemputės temperatūros riba, kuriai esant žmogus gali išgyventi. Kai pasiekiama tokia temperatūra, žmogaus kūnas tiesiog negali normaliai atvėsti prakaituodamas.
Tačiau dabar nauji tyrimai rodo, kad slenkstis gali skirtis priklausomai nuo asmens ir jo sveikatos, taip pat amžiaus ir kitų fiziologinių priežasčių. Be to, labai sausoje aplinkoje „šlapios lemputės temperatūra“ taip pat gali būti klaidinanti, todėl į šiuos veiksnius taip pat reikia atsižvelgti.
