Nelaimė neišvengiama. „Įjungė susinaikinimo režimą“ (5)
Tai subtilūs ir ilgalaikiai procesai, kurių mes nepastebime kasdien, tačiau jų pasekmės Žemei ir gyvybei mūsų planetoje bus katastrofiškos.
© thophilong (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/soil-plants-grow-agriculture-green-8080788/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai itin nerimą keliantis reiškinys. Mičigano universiteto Pasaulinių biologinių pokyčių instituto tyrėjų komanda nustatė, kad augalai nepajėgia papildyti dirvožemyje esančios anglies, kuri nyksta dėl visuotinio atšilimo.
Įjungė susinaikinimo režimą
Klimato kaitos ir visuotinio atšilimo sukeltas mechanizmas yra paprastas, bet pražūtingas. Kylant pasaulinei temperatūrai, dirvožemis tampa labai šiltas. Be drėgmės praradimo, jis taip pat netenka anglies. Šis gyvybei būtinas elementas pasišalina į atmosferą, dar labiau padidindamas oro temperatūrą. Užburtas ratas užsidaro, o šios situacijos šalutinis poveikis yra padidėjęs anglies dioksido kiekis atmosferoje ir šiltnamio efektas.
|
Tai nėra gera žinia, o Peteris Reichas iš Mičigano universiteto (JAV), tiriantis ryšį tarp globalinio atšilimo, dirvožemio ir augalų, teigia, kad keičiantis klimatui ir kylant temperatūrai, dirvožemis išskiria dalį jose esančios anglies į atmosferą. Tai labai nepalankus aplinkos reiškinys. Remiantis „Nature Geoscience“ publikuotais tyrimais, vadinamasis dirvožemio kvėpavimas, t. y. anglies dioksido išsiskyrimas iš žemės paviršiaus, vidutinio klimato atšilimo scenarijaus atveju padidės 7 proc., o mažiau optimistinio scenarijaus atveju – iki 17 proc. Taigi, temperatūra pakils 1,7 °C ir 3,3 °C.
Ir tuo blogos naujienos nesibaigia.
Žemėje augančiuose miškuose yra 40 procentų visos Žemės paviršiaus dirvožemio sluoksnyje esančios anglies. Jei jie pradės ją išmesti didesniu mastu, Žemės pluta praras svarbų elementą. Lyg to būtų negana, tyrimai rodo, kad augalai turi didžiulę problemą papildydami šią prarastą anglį.
Tai reiškia, kad be didesnio anglies ir jos junginių išmetimo į atmosferą tiesiai iš dirvožemio bus dar vienas žalingas reiškinys. Šis elementas nebus pakankamai papildytas Žemės paviršiaus sluoksnyje. Kylant temperatūrai Žemėje ji visada mažės.
Nelaimė neišvengiama
12 metų trukęs dirvožemio anglies tyrimas JAV taip pat parodė, kad dirvožemio drėgmė gali sumažinti anglies išsiskyrimą. Mikrobai, būtini kontroliuoti dirvožemio kvėpavimą, renkasi drėgnesnes dirvas, todėl sausesnės dirvos riboja jų veiklą. Ir ši dirvožemio drėgmė mažėja dėl visuotinio atšilimo, nes augalai ir dirvožemis greičiau netenka vandens.
Tai subtilūs ir ilgalaikiai procesai, kurių mes nepastebime kasdien, tačiau jų pasekmės Žemei ir gyvybei mūsų planetoje bus katastrofiškos. Be to, atsižvelgiant į dabartinę įvykių raidą, jie yra neišvengiami.
