„Ne tik tragiškas, bet ir moksliškai nepaprastas.“ Įvyko neįprastas žemės drebėjimas  ()

2024-ieji metai Japonijos gyventojams prasidėjo ne visai šventiškai – sausio 1 d. popietę Noto pusiasalyje, Išikavos prefektūroje, įvyko žemės drebėjimas, tapęs pražūtingiausiu per pastaruosius 13 metų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žuvo 339 žmonės, trys dingo be žinios, dar 1300 buvo sužeisti, 156 000 statinių buvo apgadinti arba sugriauti.

Išsami seisminių duomenų analizė atskleidė, kad šis įvykis buvo ne tik tragiškas, bet ir moksliškai nepaprastas: tai buvo retas žemės drebėjimo su dviem epicentrais (taigi ir dviem hipocentrais) pavyzdys.

Žemės drebėjimai kyla dėl to, kad didžiuliai Žemės plutos uolienų masyvai nėra statiški, o nuolat lėtai juda. Šio judėjimo priežastys gali būti įvairios. Svarbiausia, kad anksčiau ar vėliau paaiškėja, jog viena tokia masė juda šiek tiek greičiau arba kita kryptimi nei kaimyninė – taip susidaro lūžis.

Šis įvykis jau pats savaime gali būti galingo žemės drebėjimo šaltinis.

Kai vienoje lūžio pusėje esančios uolienos atsitrenkia į priešingoje pusėje esančias uolienas, judėjimas sulėtėja arba visai sustoja. Jei jis atsinaujina ir „sukibimas“ suardomas, įvyksta žemės drebėjimas, kuris gali būti įvairaus stiprumo.

[EU+Kuponas] Lietuvoje taip pigiai nerasite! Rekordinės kainos naujausias robotas dulkių siurblys su atliekų surinkimo stotele (Video, „ROIDMI EVE CC“)
5882 2

Rekordiškai žema kaina

Specialus kuponas

Iš Lenkijos greitas ir saugus pristatymas

Sutvarkyti visi mokesčiai

„Xiaomi“ ekosistemos produktas

Naujausi techniniai sprendimai

Išsamiau

Daug pavojingiau, kai lūžyje atsiranda vadinamasis barjeras – savotiškas tiltas iš ypač stiprių uolienų, stabdančių abipusį judėjimą abiejose lūžio pusėse.

Tokiuose nelygumuose susikaupia milžiniški energijos kiekiai. Panašiai kaip šakelė, jei ją pradėsite lenkti laikydami už abiejų galų, barjeras tam tikru momentu neatlaikys ir lūš, išlaisvindamas visą šią energiją.

Įvyksta labai galingas žemės drebėjimas.

Naujametinis žemės drebėjimas: kas žinoma

Japonija garsėja pažangia seisminių įvykių stebėsenos sistema – apie 2024 m. Noto pusiasalyje įvyksiantį žemės drebėjimą buvo surinkti neįtikėtinai išsamūs duomenys.

 

Juos analizavo Prancūzijos, Japonijos, Kinijos ir JAV mokslininkai. Dėl to pavyko nustatyti, kas tiksliai įvyko daugiau nei 10 kilometrų gylyje tą lemtingąjį pirmadienį po Tekančios saulės šalies gyventojų kojomis.

Prieš 2024 m. Naujųjų metų žemės drebėjimą, kurio stiprumas siekė 7,5 balo, įvyko mažesnių žemės drebėjimų serija, trukusi nuo 2020 m. gruodžio mėn. Tarp jų buvo ir galingų (iki 6,5 balo stiprumo), ir beveik nepastebimų be seismometro.

Matyt, visų jų nepakako, kad būtų pralaužtas 10-16 km gylyje esantis lūžio barjeras. Tačiau sausio 1 d. beveik vienu metu priešingose barjero pusėse įvyko du mažesni žemės drebėjimai.

Pirmojo smūgio sukeltos bangos jį aplenkė ir sukėlė antrąjį smūgį, po kurio barjeras nesuveikė ir sugriuvo, išlaisvindamas visą sukauptą energiją.

 

Anksčiau seismologai su tokia „dviguba iniciacija“ dažniau susidurdavo modeliavimuose, nei pastebėdavo realių žemės drebėjimų duomenyse.

Visiškai įmanoma, kad ši serija būtų tęsusis ir be tokių galingų protrūkių.

Naujo mokslinio straipsnio, paskelbto recenzuojamame žurnale „Science“, autoriai mano, kad toks grandininis galingų žemės drebėjimų pobūdis gali būti gana dažnas.

Tačiau dabar tai pastebėti pavyko tik dėl Japonijos seismologinių stočių tinklo didelės skiriamosios gebos, didelio tikslumo matavimų, pagrįstų GPS duomenimis, ir palydovinių stebėjimų.

Šis išsamus vaizdas padės patobulinti modelius ir padidinti stiprių žemės drebėjimų prognozavimo tikslumą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Mokslotaskas.lt
Mokslotaskas.lt
(10)
(1)
(9)

Komentarai ()

Susijusios žymos: