„Kelis kartus didesnis nei JAE dangoraižis.“ Ką surado Ramiajame vandenyne (Video) ()
Jis stūkso beveik už pusantro tūkstančio kilometrų nuo Čilės pakrantės.
© NSF/USAP photo by Steve Clabuesch; uploaded by en:User:Fishdecoy (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Underwater_mcmurdo_sound.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Okeanografijos tyrinėtojų komanda, vadovaujama Schmidto vandenyno instituto (JAV), atrado povandeninį kalną, kurio plotas yra 70 kvadratinių kilometrų. Jis stūkso Ramiajame vandenyne, beveik už pusantro tūkstančio kilometrų nuo Čilės pakrantės.
Mokslininkai 28 dienas trukusios ekspedicijos metu išsiaiškino, kad kalnas yra povandeninės kalnų grandinės dalis, kurioje yra kempinių sodai, senovės koralai ir reti jūrų gyvūnai. Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufilmuoti naujo tipo kalmarus, rašo CNN.
|
Mokslininkai teigia, kad pasaulyje yra mažiausiai 100 000 povandeninių kalnų, kurių aukštis siekia daugiau nei tūkstantį metrų. Tad šio kalno aukštis juos gerokai nustebino – daugiau nei 3 tūkstančiai metrų. Jis yra beveik 4 kartus didesnis nei Burj Khalifa – tai aukščiausias pasaulyje dangoraižis, esantis Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai), turintis 163 aukštus ir siekiantis 828 metrus.
Yra žinoma, kad komanda plaukė okeanografinių tyrimų laivu „R/V Falkor“. Ekspertai sudarė kalno žemėlapius naudodami sonarą (hidroakustinę) sistemą, esančią po laivo korpusu.
„Garso bangos keliauja žemyn ir atsimuša į paviršių. Mes išmatuojame laiką, per kurį jos grįžta, ir pagal tai sudarome dugno žemėlapį.
Tai svarbu, nes iki šiol taip buvo sužymėta tik apie 26 % vandenynų dugno. O jis užima 71% mūsų planetos paviršiaus“, – sakė Schmidto vandenyno instituto vykdomoji direktorė Juotika Virmani.
Be to, mokslininkai ištyrė vieną iš povandeninių kalnų grandinių ir atrado regioną, kuriame gyvena daug jūrų gyvūnų, įskaitant ir retuosius.
Tyrinėtojams pavyko nufilmuoti vaiduoklišką baltąjį aštuonkojį Kasparą, kurį pirmą kartą pamatė Ramiojo vandenyno pietuose.
Jie taip pat pastebėjo du retus Bathyphysa sifonoforus – jūrų organizmus, gyvenančius daugybės polipų ir medūzų, sujungtų vienas su kitu, kolonijose.
Komanda taip pat užfiksavo Promachoteuthis kalmarų, anksčiau žinomų tik iš kelių surinktų egzempliorių, vaizdo įrašą.
Pasak mokslininkų, šie radiniai tapo pagrindiniais trečiosios tyrimų laivo ekspedicijos į vandenyno Naskos kalnagūbrį, esantį netoli vakarinės Pietų Amerikos pakrantės, rezultatais.
Kaip pažymėjo Juotika Virmani, šis regionas pagal Jungtinių Tautų susitarimą, priimtą 2023 metais, gali tapti kandidatu į pirmąją pasaulyje jūrinės gamtos apsaugos zoną atvirame vandenyne.
