Pagaliau jį „nepabėgo“. Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti tokią planetą (Video) ()
Neįprastas dangaus kūnas yra išskirtinai šviesus ir vienu metu šaltas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmą kartą istorijoje mokslininkams pavyko nufotografuoti planetą, kuri anksčiau nebuvo pastebėta iš Žemės. Jameso Webbo kosminio teleskopo dėka jie atrado neįprastą egzoplanetą, klasifikuojamą kaip „super-Jupiteris“.
Mokslininkų rasta planeta yra netoli žvaigždės „Epsilon Indi“, esančios už 12 šviesmečių nuo Žemės, o tai Visatos masteliu nėra didelis atstumas. Ankstesnės analizės parodė, kad aplink ją gali skrieti milžiniška planeta, tačiau trūko tiesioginių stebėjimų įrodymų. Jameso Webbo kosminis teleskopas juos suteikė. Stebėjimų rezultatai buvo aprašyti žurnale „Nature“.
|
Egzoplaneta, pavadinta „Epsilon Indi Ab“, buvo priskirta „super-Jupiterio“ klasei. Webbo pateikti duomenys rodo, kad jos masė yra 6 kartus didesnė už Jupiterio masę. Neįprastas dangaus kūnas yra išskirtinai šviesus ir vienu metu šaltas – jo temperatūra siekia apie 0 laipsnių Celsijaus. Mokslininkų teigimu, tai vienas šalčiausių iki šiol atrastų dujų milžinų. Jo atmosferoje gali būti daug sunkiųjų elementų, tokių kaip anglis. Planeta juda elipsės formos, labai pailga orbita ir užtrunka apie 200 metų, kad apsisuktų apie savo žvaigždę.
Norėdami nufotografuoti arčiausiai Žemės esantį „super-Jupiterį“, Maxo Plancko astronomijos instituto Heidelberge tyrimų grupė naudojo MIRI (Mid Infared Instrument) kamerą su koronagrafu. Dėl to mokslininkai sugebėjo užgožti žvaigždės „Epsilon Indi A“ šviesą, kuri leido užfiksuoti aplink ją skriejančios dujų milžinės spinduliuotę. Ankstesni tyrimai bandė tirti milžinišką planetą naudojant radialinio greičio matavimus, tačiau dėl to buvo padarytos klaidingos išvados apie jos savybes.
„Kitas mūsų tikslas – gauti spektrus, kurie suteiks mums išsamių duomenų apie planetos klimatą ir cheminę sudėtį“, –sako Thomas Henningas, Maxo Plancko astronomijos instituto Heidelberge direktorius emeritas.
Mokslininkai taip pat tikisi, kad tyrime panaudota technologija leis atrasti kitų šaltų dujų milžinų, kurie anksčiau galėjo „pabėgti nuo jų dėmesio“.
