Žmogaus smegenų struktūra tokia, kad jam lengviau yra sakyti tiesą, o ne meluoti. Bet jei žmogus nuolat meluoja, polinkį sakyti tiesą galima įveikti. Tada meluoti pasidaro nesunku. Maža to, melagio nesuseks netgi melo detektoriumi, rašoma „New Scientist“.

Neurovizualinio stebėjimo metodu „nuskenavus“ smegenis paaiškėjo, kad jos dirba aktyviau, kai žmogus meluoja. Padidėjęs aktyvumas pastebimas priešakinės smegenų dalies žievėje. Tyrėjai priėjo išvados, jog meluojant reikia daugiau kognityvinės kontrolės. Be to, norint sumeluoti, reikia daugiau laiko.

Gento universiteto mokslininkas Bruno Verschuere’as su kolegomis ištyrė tris studentų grupes. Iš pradžių studentų buvo paprašyta aprašyti, ką veikė dienos metu, o paskui pasiaiškinti, ar jie rašė tiesą.

Vienos grupės buvo prašoma visada atsakyti sąžiningai, antros – meluoti, o trečios prašyta pateikti apylygiai sąžiningų ir melagingų atsakymų.

Paaiškėjo, kad meluojantieji galiausiai įprato meluoti, ir skirtumas tarp reakcijos meluojat ir sakant tiesą dingo.

„Kas įdomiausia, tyrimo rezultatai atskleidžia intriguojančią tikimybę, jog melo detektoriai yra visiškai neefektyvūs tardant didžiulį stažą turinčius patologinius melagius, – pastebi Emorio (Emory) universiteto (Džordžija, JAV) psichologas Skotas Lailenfeldas (Scott Lilienfeld). – O juk melo detektoriai dažniausiai naudojami tardant kriminaliniais nusikaltimais įtariamus žmones, kurių asmenybės struktūroje dažnai yra įvairiausių psichopatinių savybių, tarp kurių – ir patologinis melavimas.“

Komentarai (8)