„Saugo bent tris skirtingas prisiminimų kopijas.“ Netikėtas atradimas ()
Žmogaus atminties paslaptys visada domino mokslininkus ir tyrėjus. Kaip susiformuoja mūsų atmintis ir kodėl laikui bėgant ji keičiasi? Neseniai paskelbtame tyrime pateikiami įdomūs atsakymai.
© TheDigitalArtist (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-brain-mind-technology-8423593/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šio tyrimo duomenimis, smegenys ne tik saugo unikalią kiekvieno prisiminimo versiją. Vietoj to jos saugo bent tris skirtingas prisiminimų kopijas, kurių kiekvieną koduoja skirtinga neuronų grupė pagrindinėje smegenų srityje.
Tradiciškai mokslininkai manė, kad prisiminimai yra užkoduoti konkrečiose smegenų ląstelėse – neuronuose, kuriuose saugoma tik viena kiekvieno prisiminimo versija. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė iš esmės kitokį požiūrį.
Kas koduojama smegenyse?
Tyrinėdami graužikus, konkrečiai peles, mokslininkai nustatė, kad smegenyse įrašomos mažiausiai trys skirtingos kiekvieno prisiminimo kopijos, saugomos skirtingose neuronų grupėse hipokampe – esminėje už atmintį ir mokymąsi atsakingoje srityje.
Šis atradimas buvo padarytas stebint pelių neuronų aktyvumą, kai jos mokėsi ir prisiminė tam tikras užduotis. Mokslininkai nustatė tris neuronų grupes, atsakingas už prisiminimų kodavimą skirtingu metu:
|
Ankstyvieji neuronai: iš pradžių jie gana silpnai koduoja atmintį, tačiau ilgainiui ši atmintis stiprėja. Jiems tenka lemiamas vaidmuo pradiniame ilgalaikių prisiminimų saugojime.
Tarpiniai neuronai: nuo pat pradžių stabilesni, šie neuronai sukuria atminties kopiją, kuri jau susiformavusi yra atsparesnė pokyčiams.
Vėlyvieji neuronai: jie iš pat pradžių koduoja labai stiprius prisiminimus, tačiau laikui bėgant šis stiprumas mažėja. Jie atrodo plastiškesni, o tai reiškia, kad juos dažniau keičia nauja informacija.
Šis atradimas rodo, kad atmintis nėra statiška. Ji evoliucionuoja priklausomai nuo to, kaip atmintis koduojama, ir laikui bėgant keičiasi.
Galimos pasekmės ir klinikinis pritaikymas
Supratimas, kaip smegenys saugo ir keičia atmintį, atveria duris į potencialiai revoliucinį įvairių neurologinių ir psichologinių sutrikimų gydymo būdą.
Pasak tyrimo bendraautoriaus, Bazelio universiteto neurobiologijos docento Flavio Donato, šios naujos žinios gali atverti duris naujoviškų gydymo būdų kūrimui.
Žmonėms, sergantiems potrauminio streso sutrikimu (PTSS), kurie patiria įkyrius ir destruktyvius traumuojančių įvykių prisiminimus, galėtų būti sukurti gydymo būdai, padedantys suaktyvinti vėliau gimusius neuronus.
Kadangi šie neuronai yra plastiškesni, jie gali būti imlesni psichoterapijai, padedančiai pakeisti ar sumažinti trauminius prisiminimus.
Priešingai, sergantiesiems demencija ir praradus atmintį gydymas gali paskatinti ankstyvųjų neuronų, kurie standžiau ir stabiliau koduoja prisiminimus, veiklą.
Padidinus šių neuronų aktyvumą, gali būti įmanoma geriau išsaugoti esamus prisiminimus ir sulėtinti atminties praradimo progresavimą.
Trumpai tariant, žurnale „Science“ paskelbtame tyrime atsiveria įdomios perspektyvos tikslingai manipuliuoti atmintimi atsižvelgiant į neuronų, naudojamų prisiminimams saugoti, tipą.
Ši pažanga galėtų leisti reguliuoti atminties plastiškumą, stiprinant ją, kad būtų galima išsaugoti prisiminimus, arba perrašant ją, kad būtų galima gydyti psichologinius sutrikimus.
