Tokie įvykiai nutinka ganėtinai reguliariai.

Mėnesio pabaigoje Žemė pasigaus antrą palydovą. Tai gali skambėti keistai ir netikėtai, bet iš tiesų tokie įvykiai nutinka ganėtinai reguliariai.

Būsimasis naujas mėnulis – dešimties metrų asteroidas NEO 2024 PT5. Kai kurie artimi Žemei asteroidai, tarp kurių yra ir šis, juda – Žemės atžvilgiu – pasagos formos orbitomis: priartėja prie Žemės, apsisuka, nutolsta, apsuka ratą aplink Saulę, priartėja iš kitos pusės, ir istorija kartojasi.

Stebint iš Saulės, orbita yra daugmaž apskritiminė, tačiau Žemės gravitacija ją paveikia taip, kad asteroidui priartėjus prie planetos, apskritimas kartais susitraukia iš didesnio už Žemės orbitą į mažesnį, kartais – atvirkščiai.

Būtent šių artimų prasilenkimų metu kuriam laikui suminė Žemės-asteroido sistemos energija gali tapti neigiama: gravitacinis ryšys tarp planetos ir mažojo kūno nustelbia kūno kinetinę energiją Žemės atžvilgiu.

Geekmaxi 7-ojo gimtadienio išpardavimas! Monstrinės energijos stotelės, el. paspirtukai, robotai su DI, vaizdo projektoriai ir kt. (Video) 3037 6 „7th Anniversary Sale“ Nuolaidų kuponai Iš Europos sandėlių Iki 2 metų garantijos 1) „Wanbo X5“ - 1080P, 1100 ANSI, WiFi 6, Bluetooth 5.0, Android 9.0 vaizdo projektorius 2) „KuKirin G2“ - 2024 versija, 800W, 48V 15Ah, 55 km, 45 km/h el. paspirtukas 3) „Narwal Freo Z Ultra“ - premjera, robotas dulkių siurblys su DI 4) „Blackview Oscal PowerMax 3600“ - mobili energijos stotelė, 3600W, 3600Wh, LiFePO4 Išsamiau

Taigi, formaliai, asteroidas tampa Žemės palydovu. Tiesa, vėliau Saulės trauka vis tiek atplėšia asteroidą nuo Žemės ir nusiunčia jį skrieti toliau ratu, tik jau truputį pasikeitusiu.

Prieš porą metų aptiktas asteroidas 2022 NX1 tais ir 1981 metais buvo tapęs tokiu trumpalaikiu palydovu. Dabar mokslininkai apskaičiavo tokį likimą ir naujai – vos rugpjūčio pradžioje – aptiktam asteroidui NEO 2024 PT5.

Apskaičiavę asteroido judėjimą veikiant Saulės, Žemės, Mėnulio, likusių septynių planetų ir netgi trijų didžiausių asteroidų gravitacijai, tyrėjai nustatė, kad rugsėjo 29 – lapkričio 25 dienomis asteroidas taps trumpalaikiu Žemės palydovu. Tuo metu jis bus nutolęs kiek daugiau, nei Mėnulis – apie 0,5-1 milijoną kilometrų.

Taip pat išsiaiškinta, kad paskutinį kartą panašiai asteroidas priartėjo 1960 metais, o sekančio vizito reikės palaukti iki 2055-ųjų.

Aišku, per tą laiką Žemė turės dar ne vieną trumpalaikį palydovą, o į kurį nors iš jų gal net pavyks nusiųsti zondą, nes tai yra puiki proga ištirti asteroidą iš labai arti.

Tyrimo rezultatai publikuojami Research Notes of the AAS.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()

Netikėtas atradimas. Vanduo Žemėje yra daug senesnis už Saulę. Kaip tai gali būti

+1

Prieš 4,5 mlrd. metų. Marsas turėjo didesnę gyvybės galimybę nei Žemė

+4

Prieš 2-3 milijonus metų čia buvo atsidūrusi ir Žemė. Mūsų planetą atakavo radioaktyviosios dalelės

+1

„Nuolaužos gali pasiekti Žemę“

+1

„Netrukus po vidurnakčio.“ Į Žemę rėžėsi milžiniškas ugnies kamuolys (Video)

+1

Šalia dvigubo asteroido praskriejo NASA zondas: tai svarbus atradimas mūsų planetai dėl susidūrimo grėsmės

+1

Kasmet prie Žemės priartėja daugiau nei 20 kosminių objektų. Jų gali būti dar daugiau

+1

Saulės vėjas nuplėšė dalį Žemės magnetinio lauko

+1

72 % tikimybė. NASA surengė pratybas, jei Žemė susidurtų su pavojingu asteroidu

+1

Įvykusi Saulės audra turėjo netikėtų pasekmių Žemei. Kas nutiko Van Aleno žiedams

+1

Labiausiai paplitę elementai Visatoje. Kodėl Žemėje jie tokie reti

+4

„Netikėtai pasirodė danguje.“ 63 360 km/h greičiu. Nukrito, kai tik buvo pastebėtas (Video)

+1

„Ne tik Mėnulis.“ Žemė turi dar 7 keistus palydovus. Skelbiamas pavadinimo konkursas

+1

Žemės sukimasis lėtėja. Dėl to kalti visai ne apledėjimai

+3

Ką tik atrastas! Automobilio dydžio asteroidas praskriejo pro Žemę arčiau, nei palydovai! (Foto, Video)

+1