Žemė pasigaus antrą palydovą. Sekančio vizito reikės palaukti iki 2055-ųjų ()
Tokie įvykiai nutinka ganėtinai reguliariai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mėnesio pabaigoje Žemė pasigaus antrą palydovą. Tai gali skambėti keistai ir netikėtai, bet iš tiesų tokie įvykiai nutinka ganėtinai reguliariai.
Būsimasis naujas mėnulis – dešimties metrų asteroidas NEO 2024 PT5. Kai kurie artimi Žemei asteroidai, tarp kurių yra ir šis, juda – Žemės atžvilgiu – pasagos formos orbitomis: priartėja prie Žemės, apsisuka, nutolsta, apsuka ratą aplink Saulę, priartėja iš kitos pusės, ir istorija kartojasi.
Stebint iš Saulės, orbita yra daugmaž apskritiminė, tačiau Žemės gravitacija ją paveikia taip, kad asteroidui priartėjus prie planetos, apskritimas kartais susitraukia iš didesnio už Žemės orbitą į mažesnį, kartais – atvirkščiai.
Būtent šių artimų prasilenkimų metu kuriam laikui suminė Žemės-asteroido sistemos energija gali tapti neigiama: gravitacinis ryšys tarp planetos ir mažojo kūno nustelbia kūno kinetinę energiją Žemės atžvilgiu.
|
Taigi, formaliai, asteroidas tampa Žemės palydovu. Tiesa, vėliau Saulės trauka vis tiek atplėšia asteroidą nuo Žemės ir nusiunčia jį skrieti toliau ratu, tik jau truputį pasikeitusiu.
Prieš porą metų aptiktas asteroidas 2022 NX1 tais ir 1981 metais buvo tapęs tokiu trumpalaikiu palydovu. Dabar mokslininkai apskaičiavo tokį likimą ir naujai – vos rugpjūčio pradžioje – aptiktam asteroidui NEO 2024 PT5.
Apskaičiavę asteroido judėjimą veikiant Saulės, Žemės, Mėnulio, likusių septynių planetų ir netgi trijų didžiausių asteroidų gravitacijai, tyrėjai nustatė, kad rugsėjo 29 – lapkričio 25 dienomis asteroidas taps trumpalaikiu Žemės palydovu. Tuo metu jis bus nutolęs kiek daugiau, nei Mėnulis – apie 0,5-1 milijoną kilometrų.
Taip pat išsiaiškinta, kad paskutinį kartą panašiai asteroidas priartėjo 1960 metais, o sekančio vizito reikės palaukti iki 2055-ųjų.
Aišku, per tą laiką Žemė turės dar ne vieną trumpalaikį palydovą, o į kurį nors iš jų gal net pavyks nusiųsti zondą, nes tai yra puiki proga ištirti asteroidą iš labai arti.
Tyrimo rezultatai publikuojami Research Notes of the AAS.
