„Tai viršys viską, ką matėme iki šiol.“ Žemė užsidegė iš vidaus (9)
Mokslininkai išsiaiškino, kad klimato krizė rutuliojasi ne tik planetos paviršiuje, bet ir po juo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemę užklupusi klimato krizė paskatino pasaulį susidurti su neįtikėtina temperatūra ir ekstremalesnėmis stichinėmis nelaimėmis. Mokslininkai prognozuoja, kad jų skaičius tik didės, o tai lems beveik trečdalio ant išnykimo ribos atsidūrusių rūšių mirtį. Tačiau tai dar ne viskas, rašo „SciTechDaily“.
Naujas tyrimas rodo, kad įvykiai po Žemės paviršiumi vystosi ne mažiau dramatiškai: ežerai visame pasaulyje patirs precedento neturintį atšilimą jau 2100 m. Mokslininkai pagrindine priežastimi vadina antropogeninius klimato pokyčius. Tyrėjai taip pat mano, kad atogrąžų ežerai bus pirmieji, kurie pajus šiuos pokyčius, dėl kurių kils nauja grėsmė ekosistemoms ir biologinei įvairovei.
|
Naujas tarptautinės limnologų (ežerotyros) ir klimato modeliuotojų komandos tyrimas rodo, kad ežerai, žinomi dėl savo turtingos biologinės įvairovės ir svarbių ekologinių funkcijų, susidurs su nerimą keliančia tendencija: sparčiai kylančia temperatūra.
Tyrime mokslininkai naudojo klimato modelį, kuris prognozuoja, kad jei antropogeninis Žemės atšilimas tęsis dabartiniu tempu, ežerai visame pasaulyje patirs neįtikėtiną atšilimą tiek paviršiuje, tiek po juo. Be to, mokslininkai mano, kad šio atšilimo mastas gerokai viršys viską, ką matėme anksčiau.
Savo darbe komanda naudojo duomenis apie ežerų temperatūrą, o tai leido modeliuoti ežerų sistemų dinamiką ir termodinamiką kartu su atmosfera. Tyrimo autoriai panaudojo 100 praeities į ateitį modeliavimų, kurie buvo atlikti vienu greičiausių Pietų Korėjos kompiuterių.
Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus dr. Lei Huang, jo darbas su kolegomis rodo, kad iki šio amžiaus pabaigos ežerai visame pasaulyje susidurs su precedento neturinčia temperatūra. Tačiau įvykio laikas skiriasi pasauliniu mastu.
Manoma, kad paviršiaus atšilimas paveiks rūšis sekliuose ežerų sluoksniuose, o kai kurie organizmai gali migruoti vertikaliai, ieškodami vėsesnių sąlygų. Tačiau mokslininkai mano, kad ežerų atšilimas greičiausiai įvyks ir jų paviršiuje, ir jo viduje. Dėl to daugeliui rūšių grės išnykimas.
Pasak tyrimo bendraautorio profesoriaus Axelio Timmermanno, tokių ežerų klimato pokyčių pasekmės yra gana rimtos, todėl nevertėtų jų nuvertinti. Palyginti su sausumos ir jūros biota, ežerų organizmų gebėjimas migruoti į klimato požiūriu palankesnes buveines dažnai yra ribotas, todėl jiems kyla didesnė rizika.
