Žemėje yra struktūra, kuri keičia planetos sukimąsi. „Tai tikras monstras“ (Video) ()
Žmonija jau sukūrė milžinišką užtvanką, kuri keičia Žemės sukimąsi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje yra didžiausia pasaulyje hidroelektrinė ir taip pat yra tikras „monstras“ tarp infrastruktūros projektų. Kai kurie netgi tikina, kad ji toks didelė, kad iš tikrųjų daro įtaką mūsų planetos sukimuisi. Deja, mokslininkai patvirtino, kad taip yra, rašo „IFLScience“.
Didžiausia pasaulyje hidroelektrinė yra centrinėje Kinijos Hubėjaus provincijoje – užtvanka pastatyta ant ilgiausios Eurazijos upės – Jangdzės. Užtvanka naudoja srautą iš trijų netoliese esančių tarpeklių (Cyutanxia, Wuxia ir Xilinxia) turbinoms sukti ir elektros energijai gaminti.
Dar 2005 metais pasirodė pirmieji teiginiai, kad didžiausia pasaulyje hidroelektrinė, regis, gali pakeisti Žemės padėtį. Ši prielaida buvo pateikta 2005 m. NASA straipsnyje, kuriame buvo tiriama, kaip 2004 m. Indijos vandenyne įvykęs katastrofiškas žemės drebėjimas ir cunamis paveikė planetos sukimąsi.
|
Mokslininkai paaiškino, kaip masės pasiskirstymo planetoje pokytis gali turėti nedidelį poveikį planetos inercijos momentui. Ši fizikos sąvoka apibūdina, kaip sunku pasukti objektą aplink tam tikrą ašį – reiškinys, kuris taip pat paaiškina, kaip čiuožėjas gali padidinti savo sukimosi greitį laikydamas rankas arti kūno.
Kažkas panašaus atsitinka su Žeme: planetos sukimasis gali pasikeisti po žemės drebėjimo dėl tektoninių plokščių judėjimo. NASA mokslininkai įrodė, kad būtent taip atsitiko 2004 metais po žemės drebėjimo Indijos vandenyne. Svyruodamas aplink planetos seisminę struktūrą, žemės drebėjimas pakeitė masės pasiskirstymą ir paros trukmę sutrumpino 2,68 mikrosekundės.
NASA Goddardo kosminių skrydžių centro geofiziko teigimu, didžiulė užtvanka Kinijoje iš tikrųjų gali talpinti 40 kubinių kilometrų vandens. Jo skaičiavimai, paskelbti 2005 m., rodo, kad dėl šio masės poslinkio dienos trukmė pailgėtų 0,06 mikrosekundės, o Žemės ašigalių padėtis pasislinktų maždaug 2 centimetrais. Tai nėra daug, net palyginus su nedideliu milžiniškų žemės drebėjimų poveikiu, tačiau tai pakankamai reikšminga žmogaus sukurtai struktūrai.
Beje, tai ne vienintelis būdas, kuriuo žmonės veikia Žemės sukimąsi – tai vyksta ir kitaip. Pirma, klimato kaita ir jos įtaka planetos masės pasiskirstymui šiandien daro panašų poveikį. Planetai šylant, tirpsta poliarinės ledo kepurės ir kyla atogrąžų jūros, todėl prie pusiaujo susikaupia daugiau masės nei ties ašigaliais.
Toks poslinkis turi mažai įtakos mūsų kasdieniam gyvenimo planetoje suvokimui. Tačiau mokslininkai mano, kad tai taip pat gali sukelti painiavą itin tiksliems laiko matavimo prietaisams, tokiems kaip atominiai laikrodžiai.
