Tai — vos ne dvigubai platesnis vienas iš galvos smegenų tinklų

Kuo daugiau sužinome apie tai, kaip depresija įsiskverbia į smegenis, tuo geriau galime užkirsti jai kelią ir gydyti. Naujo Nature publikuoto tyrimo autoriai išsiaiškino dar vieną būdą, kaip ir kodėl kai kurie žmonės patiria depresiją. Jie aptiko, kad žmonių, kuriems diagnozuota depresija tam tikras smegenų tinklas yra gerokai — beveik du kartus — didesnis, nei įprastų žmonių.

Smegenų paviršius — skirstomoji komunikacijų dėžutė. Joje skirtingos sritys, atlikdamos tam tikrus procesus, bendrauja tarpusavyje. Tačiau bendram naudojimuisi šiuo tinklu vieta gerokai ribota. Tyrėjai tvirtina, kad būtent depresiją turinčių žmonių kur kas didesnė smegenų dalis įtraukta į atpildą ir grėsmes dėmesį kontroliuojantį tinklą.

„Jis užima daugiau vietos smegenų paviršiuje, nei sveikų žmonių“, — The Guardian papasakojo daktaras Charlesas Lynchas, tyrimo bendraautorius iš Weill Cornell Medicine Niujorke. Jis pridūrė, kad vieno tinklo išsiplėtimas reiškia, kad kiti — dažnai gretimi — smegenų tinklai būna mažesni.

Puikus būdas sumažinti šildymo sąskaitas net iki 30 %! Išmanieji radiatorių termostatai už tokias kainas, kokių Lietuvoje nebūna 7541 Nuostabiai geros kainos! Gausus komplektas Greitas ir saugus pristatymas Tuya; Zigbee; APP; Alexa; Google Home ir t. t. Išsamiau

Nature žurnalo straipsnyje Lynchas su kolegomis aprašo, kaip jie panaudojo tikslų funkcinį kartografavimą, naują smegenų vizualizacijos metodą, kai analizuojama daugybė žmogaus galvos smegenų fMRT (funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos) skenų. Komanda šį metodą pritaikė 141 depresija sergančiam tyrimo dalyvių ir 37 sveikiems žmonėms — taip jie galėjo tiksliai išmatuoti kiekvieno dalyvio smegenų tinklų dydį.

Paskui jie išmatavo abiejų grupių vidutinį tinklų dydį. Jie aptiko, kad depresija sergančių smegenų dalis, vadinama frontostriatiniu salientiškumo tinklu (frontostriatal salience network), buvo vidutiniškai 73% didesnė, nei sveikų. Šie rezultatai buvo patvirtinti atskirų smegenų skenų, anksčiau darytų 933 sveikų žmonių ir 299 sergančių depresija analize.

Mokslininkai tvirtina, kad šio depresija sergančių žmonių smegenų tinklo dydis ilgainiui nekito, nepriklausomai nuo nuotaikos ar po gydymo transkranialine magnetine stimuliacija. Visgi smegenų signalai tarp atskirų tinklo dalių tapdavo mažiau sinchronizuoti, kai dalyviams pasireikšdavo tam tikri depresijos simptomai, o dar šie pokyčiai buvo susiję su būsimų simptomų sunkumu.

Komanda pridūrė, kad 57 vaikų, kuriems depresija išsivystė paauglystėje, smegenų skenų analizė parodė, kad šis smegenų tinklas buvo išsiplėtęs jau prieš kelis metus iki simptomų pasireiškimo. Jis taip pat buvo didesnis suaugusiųjų, kuriems depresija pasireiškė vėlai. Tyrėjai teigia, kad

išsiplėtęs smegenų tinklas gali būti depresijos išsivystymo rizikos faktorius, o ne šios būsenos pasekmė.

Tačiau kol kas neaišku, kiek šio tinklo išsiplėtimas nulemtas genetikos ar įgytos patirties. Taip pat neaišku, ar ryšys su depresija radosi dėl šio išsiplėtimo ar dėl to, kad kiti smegenų tinklai dėl to tapo mažesni. Mokslininkai spėja, kad jų išvados gali padėti išsiaiškinti, ar tam tikriems žmonėms gali būti didesnė depresijos išsivystymo rizika, ir prisidėti prie personalizuotų gydymo metodų vystymo.

Beje, kitas autorius iš Weill Cornell Medicine, profesorius Conoras Listonas, įsitikinęs, kad rezultatai gali būti naudingi depresija sergantiems žmonėms platesne prasme: „Ši informacija, kad smegenyse yra kažkas identifikuojamo, kas susiję su jų depresija ir jos išsivystymo rizika, manau, pati savaime kai kuriems žmonėms suteiks viltį“.

„Mes išsiaiškinome tai, kas gali veikti depresijos išsivystymo riziką, o taip pat nuo būsenos priklausomus nuotaikų pokyčius frontostriatiniuose tinkluose. Šie pokyčiai numato depresijos simptomų atsiradimą ir remisiją“, — rašo tyrėjai.

Darbe nedalyvavusi daktarė Miriam Klein-Flugge iš Oksfordo universiteto nustebo, kad tyrime nebuvo atkreiptas dėmesys į migdolinį kūną* — smegenų sritį, kuri dešimtmečius buvo depresijos tyrimų centre. Tačiau, jos vertinimu, naujas darbas buvo patikimas ir svarbus. Mokslininkai taip pat palietė svarbų klausimą, ar įsikišant anksti, galima apsukti frontostriatinio tinklo plėtimąsi atgalios.

Ekspertų nuomone, reikės daugiau tyrimų, kad būtų išsiaiškinta ar šio tinklo dydis iš tiesų gali būti panaudotas prognozuoti depresijos išsivystymo riziką. Net jei taip, vargu ar tai vienintelis naudingas depresijos prognozavimo žymuo. Tačiau tai tikrai naudingas žingsnis depresijos prevencijos ir personalizuoto jos gydymo kelyje.

* Migdolinis kūnas yra dalis žmonių „pavojaus sistemos“. Migdolo darbas yra apsaugoti žmogų įspėjant apie pavojų, būtent šioje smegenų dalyje įsijungia „kovok arba bėk“ sistema, paruošianti žmogų veikti pavojaus akivaizdoje.