3000 m gylyje. „Tai ne medūza...“ Aptiktas baisus itin retas monstras (Video) ()
Tyrėjai sugebėjo užfiksuoti itin retus kadrus, kaip vienas neįprasčiausių padarų pasaulyje „vaikščioja“ jūros dugnu.
© Ekrano kopija | https://www.youtube.com/watch?v=g_LeMxf_028
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai tyrinėjo Tongos duburį Ramiojo vandenyno pietvakariuose, kai aptiko itin retą, į medūzą panašų, didžiapelekį kalmarą, „einantį“ jūros dugnu plonais ilgais čiuptuvais. Jiems pavyko užfiksuoti retus kadrus, kuriuose užfiksuota jūros pabaisa, kurios galūnės kelis kartus ilgesnės už jos paties kūną, rašo „Live Science“.
Didžiapelekiai kalmarai (Bigfin squid, Magnapinna) yra labai reta ir sunkiai aptinkama galvakojų moliuskų rūšis, kuriai taip pat priklauso aštuonkojai ir sepijos. Apskritai per visą stebėjimo laikotarpį užfiksuota tik 12 susitikimų su jais.
|
„Ocean Conservancy“ duomenimis, ši reta kalmarų rūšis gali išgyventi neįtikėtiname, daugiau nei 6100 metrų gylyje, o dauguma dokumentuotų šios rūšies stebėjimų yra atsitiktiniai.
Pasak Vakarų Australijos universiteto profesoriaus ir giliavandenių tyrinėtojų Alano Jamiesono, itin retas kalmaras buvo nufilmuota 3300 metrų gylyje. Tyrinėdami Tongos gelmę, mokslininkai atsitiktinai pastebėjo galvakojį.
Retuose mokslininkų užfiksuotuose kadruose galima pamatyti kalmarą, lėtai judantį jūros dugnu savo itin ilgais čiuptuvais, kol jis staiga sustoja ir pulsuoja dideliais „pelekais“. Mokslininkai mano, kad jiems pavyko užfiksuoti jo maitinimosi momentą.
Mokslininkų teigimu, filmuotoje medžiagoje matomo kalmaro ilgis greičiausiai siekia nuo 20 iki 30 centimetrų, o jo čiuptuvai gali išaugti iki neįtikėtinų dydžių – maždaug 8 metrų ilgio. Mokslui vis dar yra paslaptis, kodėl kalmarai turi tokius ilgus verpstės formos čiuptuvus.
Pasak profesoriaus Jamiesono, šių kalmarų čiuptuvų ilgis tikriausiai yra susijęs su mityba. Beje, Magnapinna yra vienintelis mokslui žinomas kalmaras, galintis išgyventi nuo 6000 iki 11000 metrų gylyje. Šioje vandenyno dalyje yra neįtikėtinai mažai maisto.
Mokslininkai planuoja įminti neįtikėtino kalmarų čiuptuvų ilgio paslaptį, tačiau tam jiems reikia šiek tiek daugiau sužinoti apie pačią rūšį. Pasak profesoriaus Jamiesono, geriausia, ką šiandien galime padaryti, yra surinkti daugiau šios rūšies vaizdo įrašų. Galbūt mokslininkams pasiseks ir mums pavyks įminti jo didžiulių čiuptuvų paslaptį.
