„Elektros energijos tiekimo ir pasaulinių ryšių sutrikimai.“ Toks technologinis chaosas galėtų paralyžiuoti ekonomiką ()
Vainikinės masės išmetimai – arba sprogstamieji plazmos ir magnetinės medžiagos pagreičiai iš Saulės – gali būti pakankamai stiprūs, kad sutrikdytų Žemės magnetosferą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo „The Hill“, jie sukelia pakankamai stiprias geomagnetines audras, kad sukeltų ir šiaurės pašvaistę, ir plataus masto telekomunikacijų sutrikimus.
Tačiau ar vainikinės masės išmetimas iš tikrųjų gali sunaikinti gyvybę Žemėje? Ekspertų teigimu, ne. Tačiau didelė audra vis tiek gali turėti pražūtingų padarinių.
Ar Saulės audros gali sukelti „interneto apokalipsę“?
Vainikinės masės išmetimai stebimi maždaug kartą per savaitę per Saulės minimumą (mažiau aktyvią Saulės fazę) ir iki kelių kartų per dieną per Saulės maksimumą.
Tačiau, kaip rašoma leidinyje, retai kada jie turi įtakos kasdienei Žemės gyventojų veiklai. Taip pat „nelaikoma įmanoma“, kad vainikinės masės išmetimas sunaikintų gyvybę mūsų planetoje.
„Žemę labai gerai saugo mūsų atmosfera ir apsauginis magnetinis barjeras“, – sako Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozių centro (SWPC) prognozuotojas Seanas Dahlas.
|
Tačiau tai nereiškia, kad vainikinės masės išmetimai negali būti destruktyvūs ar labai žalingi mūsų infrastruktūrai.
Manoma, kad 1859 m. įvykęs Saulės žybsnis sukėlė vainikinės masės išmetimą, dėl kurio kilo Karingtono įvykis – geomagnetinė audra, laikoma intensyviausia istorijoje.
Po jos visame pasaulyje sutriko telegrafo paslaugų teikimas, ant telegrafo linijų pasipylė kibirkštys, o kai kuriais atvejais telegrafo operatoriai patyrė šoką ir jų stotys užsidegė.
Taip pat šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose pasirodė akinančios pašvaistės, kurios nušvietė dangų tiek, kad buvo galima skaityti laikraščius.
Kaip rašo „The Hill“, elektros ir telekomunikacijų bendrovės dabar stengiasi įdiegti sistemas, kurios sušvelnintų tokios geomagnetinės audros padarinius.
Vis dėlto toks įvykis gali turėti rimtų pasekmių, ypač dėl to, kad pavojus gresia didesniam technologijų sistemų skaičiui nei 1859 m.
„Jei Carringtono įvykis įvyktų šiandien, jis turėtų dar rimtesnių pasekmių. Pavyzdžiui, plačiai paplitę elektros energijos tiekimo sutrikimai, nuolatinis elektros energijos tiekimo nutraukimas ir pasaulinių ryšių sutrikimai“, – 2023 m. rašė NASA mokslo darbuotoja Vanessa Thomas.
„Toks technologinis chaosas galėtų paralyžiuoti ekonomiką ir kelti grėsmę žmonių saugumui bei pragyvenimui visame pasaulyje“, – pridūrė ji.
Laimei, tikimybė, kad vainikinės masės išmetimas sukels tokio masto audrą, yra palyginti nedidelė. Tyrimai rodo, kad tokia audra kyla maždaug kartą per 500 metų.
O 2021 m. Kalifornijos universiteto atliktame tyrime teigiama, kad tikimybė, jog toks įvykis sutrikdys interneto veiklą, svyruoja nuo 1,6 proc. iki 12 proc. per dešimtmetį.
Tačiau tiesioginio pavojaus žmonių gyvybei šie Saulės žybsniai nekelia.
„Intensyviausios audros gali sutrikdyti technologijų (pavyzdžiui, palydovų kosmose ar elektros tinklų Žemėje) darbą, kelti grėsmę kosmose esančių astronautų sveikatai ar net padidinti radiacijos poveikį dideliame aukštyje esantiems lėktuvams netoli ašigalių.
Tačiau žmonėms Žemės paviršiuje saulės audrų poveikis negresia“, – teigė NASA.
Saulės žybsniai ir magnetinės audros
Saulės žybsniai – tai galingi energijos pliūpsniai Saulės paviršiuje, vykstantys jos aktyviosiose zonose, kur magnetiniai laukai yra intensyviausi.
Šiuos žybsnius lydi didžiulio kiekio radiacijos ir įkrautų dalelių išmetimas į kosmosą.
Dėl šio išmetimo susidaro Saulės vėjas – dalelių srautas, kuris gali pasiekti Žemę.
Kai įkrautų dalelių emisijos pasiekia Žemės magnetosferą, jos sąveikauja su jos magnetiniu lauku ir sukelia magnetines audras.
Šios audros gali paveikti palydovus, radijo ryšį, navigacijos sistemas, poliarinius žibintus ir net elektros tinklų gedimus.
