Maža tauta pribloškė mokslininkus. Jų kraujagyslėse nesikaupia riebalai, o kraujospūdis išlieka idealus net senatvėje ()
84 metų Martina Canchi Nate vikriai skinasi kelią per džiunglių tankmę – net jauni žurnalistai atsilieka, todėl paprašo senjorės sustoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per 10 minučių ji energingai išrauna tris manijoko krūmus ir dviem peilio smūgiais nuskabo plantano vaisius. Visą derlių ji užsikelia ant sprando ir nueina namų link.
Martina yra vietinės tsimane genties, gyvenančios nuošaliai Amazonės upės pakrantėje, maždaug 600 km nuo Bolivijos sostinės La Paso, atstovė.
Jos gentyje įprasta, kad garbaus amžiaus žmonės išlieka guvūs ir dirba. Mokslininkai padarė išvadą, kad tsimane bendruomenės nariai turi sveikiausią širdies ir kraujagyslių sistemą pasaulyje, o jų smegenys sensta lėčiau nei Šiaurės Amerikos ar Europos gyventojų.
Sveiki, nes beveik nesėdi?
Gentyje gyvena apie 16 tūkst. žmonių. Kaip ir jų protėviai, jie verčiasi iš medžioklės, augalų rinkimo, žvejybos ir žemdirbystės.
Mokslininkai ilgą laiką tyrinėjo šių žmonių sveikatą ir padarė ne vieną atradimą.
Tsimane genties žmonės yra fiziškai aktyvūs – jie medžioja, ūkininkauja ir pina stogus savo namams.
Sėdėdami jie praleidžia mažiau nei 10 proc. savo dienos, o ekonomiškai išsivysčiusių miestų gyventojai sėdi maždaug 54 proc. laiko.
|
Tsimane medžioklė trunka ilgiau nei aštuonias valandas, per kurias jie nueina vidutiniškai 18 km.
Ši gentis gyvena prie Manikio upės. Nuo čia iki artimiausio miesto valtimi yra maždaug 100 km. Tsimane žmonės turi labai ribotas galimybes įsigyti perdirbtų maisto produktų, alkoholio ir cigarečių.
Tyrėjai nustatė, kad riebalai sudaro 14 proc. vidutinės tsimane genties dienos raciono, palyginti su, pavyzdžiui, 34 proc. tarp JAV gyventojų. Tsimane žmonės valgo daug skaidulinių medžiagų, o 72 proc. jų suvartojamų kalorijų sudaro angliavandeniai.
Baltymų jie gauna iš sumedžiotos mėsos ir žuvies. Maistas įprastai nėra kepamas.
Į Amazonės čiabuvius dėmesį atkreipė Kalifornijos universiteto mokslininkai, kurie pastebėjo, kad vyresnio amžiaus Tsimane genties atstovai neserga senatvinėmis ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija, cukriniu diabetu ar širdies ligomis.
Paprastai metams bėgant organizme kaupiasi riebalai ir kitos medžiagos, kurios nusėda ant kraujagyslių sienelių, taip išsivysto aterosklerozė.
Mokslininkai nusprendė atlikti 705 vyresnių nei 40 metų amžiaus tsimane genties narių kompiuterinę tomografiją ir nustatė, kad jų vainikinių kraujagyslių aterosklerozė yra mažiausia iš visų mokslui žinomų populiacijų. Be to, pastebėtas labai žemas širdies ligų dažnis.
„75 metų amžiaus tsimane genties nario arterijos yra tokios pat kaip 50 metų amžiaus amerikiečio“, – išvadą padarė Kalifornijos universiteto tyrėjai.
2023 m. žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vyresnio amžiaus tsimane genties žmonių smegenų atrofija yra 70 proc. mažesnė nei jų bendraamžių pramoninėse šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ir JAV.
„Tarp visų suaugusių genties gyventojų neužfiksavome nė vieno Alzheimerio ligos atvejo“, – patikino gydytojas Danielis Eidas Rodrigesas iš Bolivijos.
O koks jų tikrasis amžius?
Tačiau ne visada įmanoma nustatyti tikslų šių žmonių amžių, nes dėl išsilavinimo stokos jiems prastai sekasi su matematika.
Tsimane genties nariai aiškina, kad jų gimimo datos nustatomos remiantis įrašais, kuriuos skirtingais laikotarpiais padarė jų regioną aplankiusios krikščionių misijos, arba pagal tai, kiek laiko jie pažįsta vieni kitus.
Kita vertus, mokslininkai tsimane narių amžių bando apskaičiuoti, pasirėmę jų vaikų amžiumi.
Vietinė moteris Hilda, mokslininkų nuomone yra 81-erių, tačiau ji pasakojo, kad neseniai šeima paskerdė kiaulę – norėjo atšvęsti jos „maždaug 100-ąjį gimtadienį“.
Chuanas, kuris tvirtina, kad jam 78 metai, į medžioklę vedasi žurnalistus. Vyro gyvos akys, stiprios rankos ir visai nėra žilų plaukų. Chuanas vikriai vejasi laukines kiaules.
Tačiau jis pripažįsta, kad metai pasivijo ir jį: „Kūnas nebeklauso. Aš nebemedžioju ilgai – daugiausia dvi dienas“.
Martina jam pritaria. Tsimane moterys paprastai pina stogus savo namams iš džiunglių tankmėje augančio augalo jatato. Kad jį surastų, Martina turi į vieną pusę eiti tris valandas, o paskui dar grįžti su ryšuliais ant sprando.
„Tai darau kartą ar du per mėnesį ir jaučiu, kad darosi vis sunkiau“, – skundėsi Martina.
Tačiau daugelis Amazonės miškų čiabuvių nesulaukia senatvės. Tyrimų pradžioje vidutinė tsimane žmonių gyvenimo trukmė buvo 45 metai, o dabar ji išaugo iki 50 metų.
Tyrėjai klausinėjo genties moterų apie jų šeimas.
Viena iš jų pasakė, kad turėjo šešis vaikus, penki iš jų mirė. Kita pagimdė 12 vaikų, keturi mirė. Kita sakė, kad palaidojo tris vaikus, bet devyni yra gyvi.
„Tie, kurie sulaukė 80 metų, vaikystėje patyrė daug ligų ir infekcijų“, – paaiškino vietinis gydytojas.
Mokslininkai mano, kad visi tsimane žmonės yra užsikrėtę kirmėlėmis ar panašiais parazitais. Jie taip pat nustatė, kad genčiai būdingas didelis patogenų ir uždegimų kiekis, o tai rodo, kad tsimane organizmai nuolat kovoja su infekcijomis.
Atsižvelgdami į tai, mokslininkai svarstė, ar infekcijos ankstyvame amžiuje gali būti dar vienas veiksnys, turintis teigiamos įtakos genties narių sveikatai.
Į kasdienybę skverbiasi pokyčiai
Tsimane tautos gyvenimo būdas pamažu keičiasi. Chuanas sakė, kad jau kelis mėnesius negali medžioti stambių gyvūnų. 2023 m. pabaigoje kilę gaisrai sunaikino beveik du milijonus hektarų džiunglių.
„Dėl gaisro gyvūnai išvyko“, – skundėsi Chuanas.
Jis pradėjo auginti galvijus ir tikisi, kad 4 buliukai užaugs dideli, jog užtektų mėsos visai šeimai.
Dar vienas žingsnis pokyčių link – motorinės valtys padeda genties nariams lengviau pasiekti turgų, o kartu ir nesveiką maistą – cukrų, miltus, sviestą.
Tai taip pat reiškia, kad dabar jie irkluoja mažiau nei anksčiau, vadinasi, jų gyvenime lieka mažiau sporto.
Prieš dvidešimt metų Tsimane žmonės beveik nesirgo diabetu, o dabar tokių atvejų ima daugėti. Be to, tarp jaunesnių gyventojų pastebimas padidėjęs cholesterolio kiekis.
„Bet kokie nedideli įpročių pokyčiai turi įtakos sveikatos rodikliams“, – aiškino vietinis gydytojas. Mokslininkų buvimas per pastaruosius 20 metų taip pat paveikė genties gyvenimą. Mokslininkai užtikrino, kad jiems būtų prieinama medicininė priežiūra – nuo kataraktos operacijų iki lūžių ir gyvatės įkandimų gydymo.
Genties žmonės į senatvę žvelgia su humoru.
„Nebijau mirties, – juokėsi Hilda. – Jie ketina mane palaidoti, o aš atsigulsiu ir tiesiog ramiai gulėsiu“.
Parengta pagal BBC inf.
