Epinė misija. Paleidžiamas „Proba-3“. Kurs neregėtą vaizdą (Video) ()
Po kelių savaičių mokslininkai paleis erdvėlaivį „Proba-3“, kurio du palydovai imituos visišką Saulės užtemimą.
© ESA | https://en.wikipedia.org/wiki/File:PROBA-3_artistic_rendering.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos kosmoso agentūra (ESA) po kelių savaičių paleis erdvėlaivį „Proba-3“, kurio tikslas – nuskraidinti aplink Žemę porą palydovų. Jie bus sujungti lazeriais ir šviesos jutikliais, o vienas zondas blokuos Saulės vaizdą, matomą iš kito erdvėlaicio. Taip bus sukurti dirbtiniai saulės užtemimai, kurie truks kelias valandas.
Misijai suplanuoti prireikė daugiau nei 10 metų, nes reikėjo sukurti sudėtingus jutiklius, kurie išlaikytų du palydovus labai arti vienas kito.
Misijos metu erdvėlaiviai skris aplink Žemę 144 metrų atstumu vienas nuo kito, sukurdami vieną observatoriją.
„Kai du palydovai atsidurs teisingoje orbitoje, vienas iš jų išleis diską, kuris tiksliai uždengs Saulę, matomą iš antrojo palydovo. Tai sukurs užtemimus, kurie truks iki 6 valandų“, – sakė projekto vadovas Damienas Galano.
|
Taip mokslininkai bandys ištirti saulės vainiką (koroną) – viršutinį Saulės atmosferos sluoksnį – ir padėti suprasti, kaip jis sukelia elektros linijų, GPS palydovų ir kitų Žemėje veikiančių technologijų trikdžius.
Mokslininkai yra ypač suinteresuoti tyrinėti šią Saulės dalį dėl jos temperatūros. Jei žvaigždės paviršius įkaista iki maždaug 6000 °С, tai jos vainiko temperatūra yra apie 1 milijoną °С.
„Deja, visiškas Saulės užtemimas Žemėje įvyksta vidutiniškai kas dvejus metus, o mokslininkams dažnai tenka nukeliauti didelius atstumus ir priklausyti nuo oro sąlygų, o stebėjimai gali trukti tik kelias minutes“, – aiškina Londono universitetinio koledžo (JK) saulės fizikas Francisco Diego.
Kita vertus, net specialūs prietaisai – koronagrafai – nepajėgūs padėti pamatyti saulės vainiką. Nors jie gali imituoti užtemimus teleskopais, jie neleidžia mokslininkams detaliai stebėti Saulės vainiko.
„Mus saugo atmosfera ir Žemę juosiančios Van Alleno spinduliuotės juostos. Tačiau kosmose tokios apsaugos nuo šios spinduliuotės nėra“, – sakė Diego.
Europos kosmoso agentūra mano, kad misija gali tapti etalonu būsimiems kosminiams skrydžiams, kurių metu bus galima tirti gravitacines bangas, egzoplanetas ir juodąsias skyles.
