Žemės pluta yra išorinė mūsų planetos dalis, kurios storis vidutiniškai siekia keliasdešimt kilometrų. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad dalis jo „nuvarvėjo“ gylyn į Žemę.

Žemė, kaip ir daugelis kitų Žemės tipo planetų, susideda iš įvairių sluoksnių. Vienas iš jų – Žemės pluta. Jos storis svyruoja nuo 10 iki 70 km. Tačiau mokslininkai pastebėjo neįprastą procesą, kuris buvo nustatytas netoli Centrinės Anatolijos plokščiakalnio Turkijoje.

Mokslininkai pažvelgė į palydovų duomenis ir pastebėjo, kad po įdubimu, vadinamu Konijos baseinu (Turkija), Žemės pluta pamažu „nulašėjo“ vis giliau į planetą. Šis procesas yra žinomas ir turi savo pavadinimą. Kas tai?

Tai vadinamasis litosferos lašėjimas, reiškinys, Žemėje aptiktas palyginti neseniai. Geologai vis dar bando geriau suprasti šį procesą, tačiau žinoma, kad jis turi įtakos reljefo formoms. Turkijoje esančio Konijos baseino atveju tai paveikia ne tik patį baseiną, bet ir aplinkinį Centrinį Anatolijos plokščiakalnį.

[Vokietija+kuponas] Mažiausia kaina istorijoje! Įspūdingos lazerinės graviravimo staklės: galima pjauti arba graviruoti daugiau nei 1000 skirtingų medžiagų (Video, „Swiitol C18 Pro“) 11246 7 Šių metų modelis už mažiausią kainą iki šiol Specialus kuponas Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Pažangiausi techniniai sprendimai Puikus daiktas DIY projektams Išsamiau

„Žvelgdami į palydovo duomenis, Konijos baseine pastebėjome ypatybę, kur pluta griūva vidun, kitaip tariant baseinas gilėja. Tai paskatino mus pažvelgti į kitus geofizinius duomenis po paviršiumi, kur pastebėjome seisminę anomaliją viršutinėje mantijos dalyje ir sutirštėjusią plutą, kuri rodo, kad ten yra didelio tankio medžiaga. Tai rodo galimą litosferos mantijos lašėjimą“, – sako Toronto universiteto (Kanada) geofizikė Julia Anderse.

Žemės pluta sudaryta ne tik iš uolienų, bet ir iš magmos. Kai šis apatinis mūsų  planetos sluoksnis įkaitinamas iki pakankamai aukštos temperatūros, jis pradeda tirpti. Tada ji pradeda lėtai tekėti ir primena medų ar sirupą.

Mokslininkai teigia, kad šį procesą suprato tik neseniai, o naujas atradimas Turkijoje yra naujos plokščių tektonikos klasės įrodymas.

Šiandien žinoma, kad Centrinėje Anatolijos plokščiakalnyje laikui bėgant įvyko įvairių pokyčių. Per pastaruosius 10 milijonų metų jis pakilo apie 1 km, greičiausiai dėl to, kad nutrūko lašėjimo procesas. Tačiau pats Konijos baseinas sminga maždaug 20 mm per metus. Ir tai yra galvosūkis, kurį reikia išspręsti.

Tikriausiai susiduriame su dviem lašėjimo procesais, kurie yra skirtinguose etapuose.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()