„Tai stresas.“ 9 požymiai, jog turite labai rimtų problemų ()
9 simptomai, kurių dažnai nepastebime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didėjant supratimui apie psichikos sveikatą, gilėja mūsų supratimas apie stresą ir kaip jį anksti atpažinti. Tačiau tam tikri ūmaus ir lėtinio streso simptomai dažnai nepastebimi arba painiojami su kitomis sveikatos problemomis. Kartu su Dr. Christina Spragg, klinikine psichologe, pasauline psichikos sveikatingumo darbo vietoje konsultante ir Bear Room patarėja mokslo klausimais, siekiame šiuos simptomus nušviesti. Dr. Spragg turi daug patirties, kaip neuromokslo tyrimus paversti praktiškomis, prieinamomis priemonėmis, skirtomis „Fortune 500“ sąrašo įmonėms, federalinėms agentūroms ir akademinėms institucijoms.
Nr. 1: žandikaulio skausmas arba dantų griežimas: Stresas dažnai sukelia nesąmoningą dantų griežimą (bruksizmą), ypač miego metu, dėl kurio atsiranda žandikaulio skausmas ir galvos skausmas.
Stresas sukelia organizmo reakciją „kovok arba bėk“, kurios metu išsiskiria tokie hormonai kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai didina raumenų įtampą visame kūne, taip pat ir žandikaulio raumenyse. Laikui bėgant ši padidėjusi įtampa gali lemti nevalingą dantų griežimą, dažnai pasąmoningai pasireiškiantį miego metu, kai sumažėja raumenų įtampos kontrolė. Nuolatinis žandikaulio raumenų suaktyvėjimas dėl streso gali sukelti didelių dantų problemų ir diskomfortą, pavyzdžiui, žandikaulio skausmą, ir net pažeisti dantis. (Mind, NeuroLaunch.com)
|
2: raumenų įtampa ir nugaros skausmas: stresas dažnai pasireiškia raumenų įtampa, ypač kaklo, pečių ir apatinės nugaros dalies. Šis fizinis pasireiškimas dažnai klaidingai laikomas ne stresu, o bloga laikysena ar fiziniu krūviu, tačiau jis taip pat susijęs su pirmiau minėtu „kovos arba bėgimo“ režimu ir kortizolio bei adrenalino išsiskyrimu.
Ši raumenų įtampa yra apsauginis mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo sužalojimų stresinėje situacijoje. Kai stresas tampa lėtinis, raumenys išlieka nuolatinės įtampos būsenoje. Laikui bėgant ši ilgalaikė įtampa gali sukelti raumenų nuovargį, spazmus ir galiausiai apatinės nugaros dalies skausmą. Be to, stresas gali pakeisti laikyseną ir sumažinti fizinį aktyvumą, o abu šie veiksniai gali dar labiau sustiprinti nugaros skausmus. (Spine-health, The American Institute of Stress)
Nr. 3: krūtinės skausmas: stresas gali sukelti krūtinės skausmą ar diskomfortą, kuris gali imituoti širdies sutrikimus. Nors tai rimtas simptomas, jis taip pat gali būti streso požymis, ypač jei nėra kitų širdies ligų požymių. Kodėl, galite paklausti? Vėlgi kortizolio ir adrenalino išsiskyrimas, kuris apkrauna raumenis. Ši raumenų įtampa kartu su greitu kvėpavimu ir padidėjusiu krūviu širdžiai streso epizodų metu gali sukelti krūtinės skausmą. Skausmas dažnai būna aštrus arba duriantis ir gali pasireikšti ūmaus nerimo ar panikos priepuolių akimirkomis. Kai kuriais atvejais šis skausmas gali būti toks stiprus, kad gali būti supainiotas su širdies priepuoliu. (Verywell Health)
4: virškinimo problemos: Stresas gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą ir sukelti virškinimo problemų, pvz., rėmenį, skrandžio skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Hormonai paruošia jūsų kūną susidoroti su tiesioginėmis grėsmėmis, nukreipdami energiją nuo nepagrindinių funkcijų, pavyzdžiui, virškinimo, ir teikdami pirmenybę sistemoms, kurios gali padėti greitai reaguoti, pavyzdžiui, raumenims ir širdies ir kraujagyslių sistemai.
Toks išteklių nukreipimas gali sutrikdyti normalią virškinimo sistemos veiklą. Pavyzdžiui, dėl streso gali padidėti skrandžio rūgšties gamyba, o tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, rūgšties refliuksą ar net opas. Dėl streso virškinamojo trakto raumenys gali susitraukinėti nereguliariai, todėl gali atsirasti tokių simptomų kaip mėšlungis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Be to, dėl streso sulėtėja virškinimo procesas, todėl gali atsirasti pilvo pūtimas ir diskomfortas (American Psychological Association)
Nr. 5: atminties problemos: Lėtinis stresas gali pabloginti atmintį ir susikaupimą, todėl sunku prisiminti informaciją ar išlaikyti užduotį. Tai dažnai klaidingai laikoma senėjimu arba bendru užmaršumu.
Ilgalaikis stresas gali pabloginti hipokampo, kuris dalyvauja formuojant ir atkuriant prisiminimus, funkciją.
Didelis kortizolio kiekis laikui bėgant gali sumažinti hipokampo apimtį, todėl gali būti sunku formuoti naujus prisiminimus ir atgaminti esamus.Be to, stresas veikia prefrontalinę žievę - smegenų sritį, atsakingą už sprendimų priėmimą, dėmesį ir darbinę atmintį. Lėtinis stresas gali sutrikdyti ryšius tarp šių regionų neuronų, todėl gali kilti dėmesio koncentracijos, dėmesio sutelkimo ir trumpalaikės atminties problemų. (Verywell Health)
6: plaukų slinkimas arba odos problemos: Stresas gali sukelti plaukų slinkimą, odos bėrimus ar spuogus dėl sustiprėjusios organizmo uždegiminės reakcijos.
Kortizolis gali padidinti riebalų gamybą odoje, užkimšti poras ir sukelti spuogus. Jis taip pat sutrikdo odos barjerinę funkciją, todėl ji tampa labiau linkusi į uždegimus ir paūmėja tokios ligos kaip egzema ir psoriazė. (Oxford Academic, SpringerLink, Oxford Academic).
Kalbant apie plaukų slinkimą, lėtinis stresas veikia plaukų augimo ciklą. Įprastai plaukų folikulai cikliškai keičiasi tarp augimo ir poilsio. Tačiau stresas pailgina plauko folikulo ramybės fazę, neleidžia plaukams atsinaujinti, todėl plaukai dažniau slenka ir plonėja - tai vadinamoji telogeninio efluviumo būklė. Harvardo universiteto ir NIH atlikti tyrimai parodė, kad padidėjęs streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, kiekis neleidžia suaktyvinti plaukų folikulų kamieninių ląstelių, todėl jos lieka ramybės būsenoje ir stabdo naujų plaukų augimą. (National Institutes of Health (NIH), (Harvard Stem Cell Institute (HSCI)), ScienceBlog.com).
7: dirglumas ir pykčio protrūkiai: padidėjęs dirglumas arba dažni pykčio protrūkiai gali būti tiesioginis streso padarinys. Šie emociniai pokyčiai dažnai vertinami kaip asmenybės bruožai, o ne kaip susiję su stresu.
Lėtinis stresas ir nuolat padidėjęs kortizolio kiekis gali sutrikdyti normalią smegenų veiklą, ypač emocijas reguliuojančiose srityse, tokiose kaip amigdala ir prefrontalinė žievė.
Amygdala, kuriai tenka pagrindinis vaidmuo reaguojant į emocijas, streso metu tampa jautresnė, todėl esate labiau linkę į pyktį ir irzlumą. Tuo tarpu prefrontalinė žievė, atsakinga už impulsų kontrolę ir racionalų mąstymą, veikiant kortizoliui tampa mažiau veiksminga. Dėl šio derinio sumažėja emocinė reguliacija, todėl dažniau ir intensyviau pasireiškia dirglumo ir pykčio priepuoliai. (ScienceDaily)
8: apetito pokyčiai: Apetito pokyčiai dažnai lieka nepastebėti arba dėl jų kaltinami gyvenimo būdo pokyčiai, o ne stresas.
Ūmus stresas paprastai sukelia trumpalaikį apetito sumažėjimą dėl „kovos arba bėgimo“ reakcijos, kai organizmas pirmenybę teikia išgyvenimui, o ne valgymui. Tačiau dėl lėtinio streso dažnai padidėja apetitas, ypač daug kalorijų ir riebalų turinčiam maistui. Taip yra todėl, kad kortizolis ne tik didina grelino, kuris skatina alkį, kiekį, bet ir gali sumažinti organizmo jautrumą leptinui, todėl sumažėja jo veiksmingumas signalizuojant apie sotumą. Dėl to galite dažniau valgyti arba norėti nesveiko maisto ilgalaikio streso metu (MDPI, BioMed Central).
9: Nemiga: Kortizolis, kuris yra labai svarbus ūmiam stresui valdyti, taip pat turi stimuliuojantį poveikį organizmui. Jis didina budrumą ir energijos lygį, o tai gali būti naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau tampa problemiška, kai stresas yra lėtinis.
Padidėjęs kortizolio kiekis, ypač vakare, gali sutrikdyti natūralų miego ir budrumo ciklą, todėl sunku užmigti ar išlikti miegui. Šis sutrikimas atsiranda todėl, kad kortizolis skatina budrumą ir energiją, o tai trukdo organizmui atsipalaiduoti ir pereiti į miegą. Laikui bėgant lėtinis stresas ir nuolat didelis kortizolio kiekis gali sukelti nuolatinius miego sutrikimus ir sustiprinti nemigą (NeuroLaunch.com).
„Bear Room“ supranta, kaip svarbu spręsti streso problemą, kol jis dar netapo nepakeliamas. Mūsų programėlėje siūlomi įvairūs moksliškai pagrįsti pratimai - nuo kvėpavimo iki EMDR - skirti padėti rasti palengvėjimą vos per kelias minutes. Padarę trumpą pauzę su „Bear Room“, galite ne tik nutraukti streso reakciją (PubMed), bet ir pasinaudoti įrodytais streso valdymo ir mažinimo būdais.
Apie „Bear Room“:
Net kelios minutės, praleistos be streso, gali gerokai pagerinti streso įveikimą ir prevenciją. Programėlėje siūlomi netradiciniai, bet moksliškai pagrįsti pratimai, kurių kiekvienas trunka 3-5 minutes ir leidžia naudotojams padaryti pauzę stresą keliančiomis akimirkomis. Programėlę parsisiuntė daugiau nei 20 000 vartotojų ir ji sulaukė daugiau nei 200 teigiamų atsiliepimų, todėl ji jau daro reikšmingą poveikį.