Jupiterio Didžioji Raudonoji Dėmė elgiasi keistai. „Tai matome pirmą kartą istorijoje“ (Video) ()
Didžioji raudonoji dėmė yra didžiausias anticiklonas Saulės sistemoje ir žavi mokslininkus mažiausiai nuo XIX a.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar naujausi Hablo kosminio teleskopo stebėjimai atskleidė neįprastus pokyčius, kurie nustebino tyrėjus.
Nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. kovo astronomai žvelgė į Jupiterio Didžiąją Raudonąją dėmę naudodami Hablo teleskopą.
Stebėjimų rezultatai parodė, kad audra yra daug mažiau stabili, nei manyta anksčiau. Per 90 stebėjimo dienų jos forma ir dydis reguliariai keitėsi – atrodė, kad audra kartais išsitempdavo, kol vėl įgaudavo ovalesnę formą. Pirmą kartą taip tiksliai fiksuojamas šio anticiklono pokyčių ciklas.
NASA mokslininkė Amy Simon, kuri yra pagrindinė aptariamo tyrimo darbo autorė, pabrėžia nuostabą, lydėjusią komandą, kai paaiškėjo, kad Didžioji Raudonoji dėmė ne tik keičia savo padėtį, bet ir „pulsuoja“ – iš tikrųjų jos dydis svyruoja kiekvieną dieną. Tokio tipo reiškinys Jupiteryje dar nebuvo pastebėtas.
|
Analizuodami Hablo vaizdus, mokslininkai išmatavo Didžiosios Raudonosios dėmės dydį, formą, ryškumą ir sukimosi greitį. Stebėjimai parodė, kad laikotarpiais, kai dėmė pasiekė didžiausią dydį, jos šerdis tapo šviesesnė. Tačiau audrai mažėjant, šerdis panašiai patamsėjo.
Dėl audros sukimosi greičio pokyčių Didžioji Raudonoji dėmė sąveikauja su Jupiterio sraujymėmis. Kaip aiškina Mike'as Wongas iš Kalifornijos universiteto Berklyje, šį procesą galima palyginti su sumuštiniu, kuris išsipučia, kai viduje yra per daug ingredientų – audra „stumia“ save tarp sraujymės į šiaurę ir pietus.
Jau daugiau nei dešimtmetį Hablas fiksuoja Didžiosios Raudonosios dėmės mažėjimą. Tyrėjai prognozuoja, kad jai toliau mažėjant, audra taps stabilesnė.
Didžioji Raudonoji dėmė yra didžiausia audra visoje Saulės sistemoje. Jos dydis įspūdingas – pirmą kartą pastebėjus, ji driekėsi 39 000 km kilometrų, o tai daugiau nei tris kartus viršija Žemės skersmenį. Tačiau nuo to laiko ji nuolat mažėjo ir šiuo metu seikia maždaug 16 300 km.
Pirmoji didžiulė Jupiterio dėmė buvo pastebėta 1664 m., tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai buvo kitokia audra nei ta, kurią matome šiandien. Ankstesnė išnyko ir tada susiformavo iki šiol žinoma Didžioji raudonoji dėmė, kurios pirmasis stebėjimas, anot tyrinėtojų, buvo atliktas 1831 m.
