COVID-19 persirgę vaikai turi didesnę riziką susirgti kita klastinga liga (1)
Šis pastebėjimas atitinka ankstesnius duomenis, pateiktus mokslinėje literatūroje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai jau seniai įtaria ryšį tarp COVID-19 ir diabeto, tačiau nebuvo aišku, ar šis ryšys egzistuoja ir tarp vaikų. Nauji tyrimai rodo, kad taip – nustatyta, kad vaikai, sirgę COVID, per artimiausius šešis mėnesius po užsikrėtimo turėjo didesnę tikimybę susirgti antrojo tipo diabetu nei vaikai, prasirgę kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, rašo „IFLScience“.
Tyrėjų komanda išnagrinėjo šiek tiek daugiau nei 300 000 10–19 metų amžiaus vaikų ir paauglių, kuriems buvo nustatyta COVID-19 diagnozė, duomenis ir palygino juos su tokio paties amžiaus kontrolinių grupių, sirgusių kitomis kvėpavimo takų ligomis, duomenimis.
Nustatyta, kad per vieną, tris ir šešis mėnesius po užsikrėtimo COVID-19 susirgusiųjų grupė turėjo gerokai didesnę riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Tai buvo vaikai, kurie anksčiau nesirgo diabetu ir neturėjo padidėjusio cukraus kiekio kraujyje.
|
„Šis pastebėjimas atitinka ankstesnius duomenis, pateiktus mokslinėje literatūroje apie suaugusiųjų pacientų padidėjusią antrojo tipo diabeto diagnozės riziką po užsikrėtimo SARS-CoV-2“, – rašo autoriai.
COVID nėra vienintelis virusas, galintis sukelti diabetą. Žinoma, kad jo pirmtakas koronavirusas SARS kai kuriais atvejais sukelia kasos organų pažeidimus. Viename tyrime pranešta apie 20 pacientų iš 39, kurie sirgo diabetu, kai buvo hospitalizuoti dėl SARS, tačiau tik du iš jų po trejų metų vis dar sirgo diabetu. Dar neaišku, ar taip būtų ir COVID-19 sirgusių vaikų, kuriems išsivystė antrojo tipo diabetas, atveju.
Svarbu pažymėti, kad nors šis tyrimas nustatė ryši tarp COVID-19 ir antrojo tipo diabeto, jis negali patvirtinti, kad vienas būtinai sukėlė kitą. Autoriai spėja, kad tai gali nulemti keli skirtingi veiksniai.
„Papildomas metabolinis stresas, kurį sukėlė COVID-19, galėjo paskatinti jau ir taip jautraus vaiko susirgimą“, – teigia jie. Tyrėjai priduria, kad taip pat gali būti, jog pats COVID virusas galėjo pažeisti insuliną gaminančias kasos ląsteles.
Šio tyrimo rezultatai yra reikšmingi besitęsiant diskusijoms apie tai, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti COVID-19 infekcijos riziką vaikams. Pavyzdžiui, visame pasaulyje skiriasi požiūris į vaikų skiepijimą.
JAV rekomendacijose teigiama, kad skiepyti reikėtų visus vyresnius nei 6 mėnesių amžiaus vaikus, o Jungtinėje Karalystėje vaikams pasiskiepyti siūloma tik tuo atveju, jei manoma, kad jiems gresia didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 forma, rašo „IFLScience“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Network Open“.
