Biologai darsyk perspėja apie artėjantį šeštąjį didįjį išnykimą (16)
Žmonija gali tapti šeštojo didžiojo išnykimo Žemės istorijoje priežastimi, teigiama žurnale „Nature“. Per paskutiniuosius 540 mln. metų penkis didžiulius rūšių išnykimus sukėlė gamtiniai įvykiai. Tačiau naujoji grėsmė – žmogaus rankų darbas: gyvybei tinkamos aplinkos mažėjimas, besaikė žvejyba, medžioklė, miškų kirtimas, atmosferos ir hidrosferos tarša, sukurti virusai, bakterijos, dirbtinai įveistų rūšių invazija, šiltnamio efektą sukuriančių dujų sukelti klimato pokyčiai. Visa tai jau netrukus gali atnešti gyvybės įvairovei katastrofiškų padarinių, praneša naujienų agentūra AFP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fosilijų tyrinėjimai ir jų rezultatai byloja, kad per pirmuosius penkis didžiuosius išnykimus buvo sunaikinta mažiausiai 75 proc. visų gyvūnų rūšių.
Kalifornijos universiteto paleobiologai grėsmes dabartinei biologinei įvairovei tyrinėjo situacijos „barometru“ pasirinkę pasaulio žinduolių rūšis. Iki žmonijos plėtros, prasidėjusios prieš maždaug 500 metų, žinduolių išnykimai buvo labai reti – vidutiniškai per milijoną metų išnykdavo dvi rūšys. Tačiau vos per penkis pastaruosius šimtmečius nuo Žemės paviršiaus dingo mažiausiai 80 iš 5 570 žinomų žinduolių rūšių. Ar bereikia akivaizdesnio įspėjimo apie biologinei įvairovei gresiantį pavojų?
„Panašu, kad šiuolaikinio rūšių nykimo tempai panašėja į masinio išnykimo tempus, net jei „masinio išnykimo“ apibrėžimo kartelę iškeltume nepaprastai aukštai“, – pastebi tyrėjas Anthony Barnosky.
Grėsminga perspektyva grindžiama Raudonojoje knygoje atsidūrusių žinduolių išlikimo tendencijomis. Darant prielaidą, kad šios rūšys išnyks, biologinės įvairovės mažėjimas toliau vyks nesustabdomai, o „šeštasis didysis išnykimas gali prasidėti po 3–22 šimtmečių“ – tvirtina A. Barnosky.
Lyginant su ankstesniaisiais, šis masinis išnykimas gali būti ypač spartus. Keturi iš penkių ankstesnių didžiųjų išnykimų truko nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų metų. Jų dažniausia pagrindinė priežastis – dėl gamtinių priežasčių šilęs arba vėsęs klimatas.
Vienas netikėčiausių išnykimų įvyko Kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 65 mln. metų, kai į Jukatano pusiasalį dabartinės Meksikos teritorijoje smogė asteroidas ar kometa. Po to kilusios ugnies audros ir susidarę pelenai atvėsino planetą. Tuomet išnyko apie 76 proc. rūšių, taip pat ir dinozaurai.
Dar pragaištingesnė katastrofa įvyko prieš 250 mln. metų. Tuomet išsiveržęs šiaurinėje Sibiro dalyje (Rusija) ugnikalnis galėjo sukelti didžiausią floros ir faunos rūšių išnykimą mūsų planetos istorijoje. Jo metu žuvo apie 95 procentus jūros ir 70 procentų sausumos gyvybės.
Žurnale „Nature“ publikuojamo tyrimo autoriai pripažįsta, kad jame yra trūkumų. Anot jų, fosilijų duomenys nėra pilni, o žinduoliai nėra tobulas biologinės įvairovės Žemėje kontrolinis taškas. Jų teigimu, norint patvirtinti šiuos teiginius, reikia tolesnių tyrimų. Tačiau savo prognozes mokslininkai apibūdino kaip konservatyvias ir įspėjo, kad didžiulio masto išnykimo pasekmės truktų tiek ilgai, kiek žmogui sunku ir įsivaizduoti.
„Biologinės įvairovės atkūrimas truks tokį laikotarpį, kokio žmonės negali suvokti“ – teigiama tyrimo ataskaitoje. – Naujų rūšių evoliucijai paprastai reikia mažiausiai šimtų tūkstančių metų, o rūšių įvairovės atkūrimas po didžiojo išnykimo, tikėtina, truktų milijonus metų.“
Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad vilties vis dar yra. „Kol kas išnyko tik 1–2 proc. visų mums žinomų rūšių, – pažymi A. Barnosky. – Vertinant šiuos skaičius neatrodo, kad esame pažengę labai toli kelyje išnykimo link.“
Gamtos istorijos muziejaus Paryžiuje prezidentas, prancūzų biologas Gillesas Boeuf komentuodamas tyrimo rezultatus priminė, jog pirmą sykį naujo didžiojo išnykimo klausimas iškeltas 2002 metais. Anot jo, iki šiol mokslininkai nustatė 1,9 mln. naujų rūšių, kasmet aptinkama dar po 16–18 tūkst., dažniausiai – visai mikroskopinių.
„Dirbant tokiais tempais, visai Žemės biologinei įvairovei suregistruoti, kurią greičiausiai sudaro 15–30 mln. rūšių, mums prireiks tūkstančio metų. Tačiau jei viskas vyks taip, kaip dabar, dar iki šio amžiaus pabaigos pusė iš šių rūšių jau bus išnykę, ypač – tropiniuose miškuose ir koraliniuose rifuose“, – įspėjo biologas. Apie itin sparčias nykimo tendencijas šiose ekologinėse nišose esame pranešę ir anksčiau.
