„Laukia Aralo jūros likimas.“ Tragedijos mastas bus nenusakomas ()
Gresia didžiulio masto katastrofa.
© NASA | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:ISS056-E-13641_-_View_of_Azerbaijan.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaspijos jūroje vandens lieka vis mažiau. Besaikis eksploatavimas gali lemti tai, kad didžiausią ežerą pasaulyje netrukus ištiks Aralo jūros likimas. Poveikis gali būti didesnis nei pasekmės aplinkai. Penkios šalys kovos dėl gamtos išteklių, įskaitant naftą ir gamtines dujas.
Mokslininkai baiminasi, kad nelaimė neišvengiama.
Žmogus nuolat keičia aplinką. Deja, daugelis vykdomų veiklų turi neigiamą poveikį, pavyzdžiui, teršalų patekimas į atmosferą, lemiantis klimato kaitą, apie kurią pastaruoju metu daug kalbama. Bet tai dar ne viskas. Tikriausiai girdėjote ir apie vieną didžiausių ekologinių nelaimių – Aralo jūros išnykimą.
Deja, viskas rodo, kad panašus likimas laukia ir sparčiai mažėjančios Kaspijos jūros.
Kaspijos jūra yra didžiausias ežeras pasaulyje (371 800 km2). Iš esmės tai yra uždaras sūrus ežeras, nes pagal apibrėžimą jūra turi jungtis su pasauliniu vandenynu.
Prie Kaspijos jūros vandenų prieina penkios šalys: Kazachstanas, Rusija, Turkmėnistanas, Iranas ir Azerbaidžanas. Šiose šalyse Kaspijos jūroje vykdoma verslinė žvejyba, jos vandenimis aprūpinamas žemės ūkis, ji suteikia laisvalaikio ir darbo galimybes šalia gyvenantiems žmonėms. Jos vandenyse taip pat gyvena kelios nykstančios rūšys, įskaitant maždaug 90 % paskutinių planetoje likusių eršketų.
|
Šiaurinėje Kaspijos jūros dalyje sekliuose vandenyse gausu moliuskų, vėžiagyvių, žuvų ir paukščių. Ruoniai jauniklius augina ant žiemos ledo, kuris dažniausiai susidaro tik šioje ežero dalyje. Ir jie visi priklauso nuo normalaus vandens lygio, kad išgyventų.
Tačiau Kaspijos jūra sparčiai mažėja. Viskas dėl užtvankų statybos, per didelio eksploatavimo, taršos ir vis dažniau dėl klimato krizės.
Klimato kaitos kontekste dažniausiai kalbame apie kylantį jūros lygį ir galimus pakrančių miestų potvynius. Tačiau vidaus ežerų, tokių kaip Kaspijos jūra, padėtis yra kitokia. Jų veikimas priklauso nuo trapios pusiausvyros tarp vandens prietakos iš upių, kritulių, garavimo ir nuotėkio.
Kaspijos jūra tūkstančius metų keitėsi dėl temperatūros svyravimų ir ledynų vystymosi bei atsitraukimo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šie pokyčiai paspartėjo. Didžiausią ežerą pasaulyje maitina iš viso 130 upių, iš kurių 80 % vandens atiteka iš vienos – Volgos, kuri vingiuoja per centrinę ir pietinę Rusiją.
Tęsinys kitame puslapyje:
CNN, remdamasi Teherano universiteto Vidurinės Azijos ir Kaukazo ekspertu daktaru Vali Kaleji, pranešė, kad Rusija pastatė 40 užtvankų ir dar 18 statoma, o tai apribos vandens patekimą į Kaspijos jūrą.
Vandens lygis krenta nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio, tačiau nuo 2005 metų procesas dar labiau paspartėjo.
Mokslininkai parengė kelis modelius, kad įvertintų būsimus vandens nuostolius dėl klimato kaitos. Jie prognozavo, kad iki 2100 metų vandens lygis Kaspijos jūroje gali nukristi dar 8–30 metrų. Vandens naudojimas žmogaus veiklai taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis vandens praradimą Kaspijos jūroje. Tyrėjai nustatė, kad atsižvelgiant į šį veiksnį prarandama dar 7 metrai vandens.
Tai reiškia krizę Kaspijos jūros šalims. Žvejybos plotų mažėjimas, turizmo ir laivybos mažėjimas. Tačiau tai reiškia ir geopolitines pasekmes – penkios minėtos šalys varžysis dėl galimybės gauti daugiau vandens ir net naftos bei dujų atsargų, esančių po jūros dugnu.
Kaspijos jūra nuo vandenyno buvo atskirta mažiausiai milijonus metų. Tai paskatino šiam vandens telkiniui būdingos faunos evoliuciją. Vandens mažėjimas lemia deguonies trūkumą gilesniuose ežero regionuose, o tai „gali sunaikinti milijonus metų trukusią evoliuciją“. Tai „didžiulė krizė, apie kurią beveik niekas nežino“.
