Ką slepia Baltijos jūra? Ne visi žino šias jos paslaptis (Foto) ()
Baltijos jūra – labai įdomus vandens telkinys, kurį verta pažinti geriau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jos amžius, druskingumo lygis ir gylis gali nustebinti, o istorija ir Baltijos jūros dugne padaryti atradimai daro ją dar įdomesne.
Ar manote, kad žinote viską apie Baltijos jūrą? Peržiūrėkite žemiau esantį sąrašą ir tikriausiai būsite maloniai nustebinti. Galbūt tai įkvėps keliauti prie Baltijos jūros ne sezono metu?
Kasmet daug žmonių vyksta prie Baltijos jūros atsipalaiduoti paplūdimyje, aplankyti pajūrio kurortus ar užsiimti vandens sportu. Paplūdimiai kasmet pritraukia šimtus tūkstančių turistų. Pajūrio žavesys vilioja ir kitais mėnesiais, ne tik vasarą.
Tačiau Baltijos jūra – ne tik Letuvos pajūris. Baltijos jūra savo pakrante jungia daugybę kitų šalių, o kiekvienoje iš šių vietų galima rasti pajūrio kurortų, unikalių vaizdų ir įdomių lankytinų vietų. Be to, kai kurie įdomūs faktai apie Baltijos jūrą gali sukelti smalsumą. Ką verta žinoti apie Baltijos jūrą?
Įdomūs faktai apie Baltijos jūrą. Baltijos jūra skaičiais
- Kiek šalių turi prieigą prie Baltijos jūros?
Užimdama apie 415 000 km² Baltijos jūra yra labai tvirtai apsupta sausumos, todėl ji vadinama vidine jūra. Baltijos jūra jungia net 9 šalių pakrantes: Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos. Dėl savo padėties šiaurinėje vidutinio klimato juostoje Baltijos jūra yra šalta jūra.
- Ar Baltijos jūros vanduo sūrus?
|
Baltijos jūra yra mažiausiai sūri jūra pasaulyje. Viename litre Baltijos jūros vandenyje yra vidutiniškai 7 gramai druskos. Tai lemia didelis upių ir lietaus vandens pritekėjimas, palyginti žema temperatūra ir dėl to lėtesnis vandens garavimo greitis, taip pat ankšta sausumos aplinka, todėl vandenynų vandenų įtekėjimas yra apsunkintas.
- Baltijos jūra – pati jauniausia jūra
Baltijos jūra laikoma jauniausia jūra pasaulyje. Jos istorija prasideda maždaug prieš 14 000 metų pasibaigus ledynmečiui. Iš pradžių Baltijos jūra buvo ežeras, o jūrinį pobūdį ji įgavo maždaug prieš 7000 metų. Baltijos jūra daugiau ar mažiau tokia, kokią mes žinome šiandien, susiformavo prieš maždaug 4000 metų.
- Kokia yra giliausia vieta Baltijos jūroje?
Baltijos jūra yra padalinta į tris didelius baseinus: Botnijos, Gotlando ir Bornholmo, o jos vidutinis gylis yra apie 52 metrai. Didžiausias Baltijos jūros gylis yra 459 m. Šis taškas yra į šiaurės vakarus nuo Gotlando – tai Landsorto gelmė. Tai taip pat viena labiausiai užterštų vietų Baltijos jūroje.
Tęsinys kitame puslapyje:
Stebinantys faktai apie Baltijos jūrą. Ne visi tai žino
- Baltijos jūroje yra neįprasta sala – Märket
Märket yra mažytė Baltijos jūros sala, kuri yra nepaprasta įdomybė. Märket yra mažiausia jūros sala pasaulyje, kurios teritorija yra padalinta tarp mažiausiai dviejų šalių. Vos 4 metrus iš Baltijos jūros iškilusi 300 m ilgio ir 100 m pločio sausuma yra padalinta tarp Švedijos ir Suomijos. Saloje taip pat yra vakariausias Suomijos taškas. XIX amžiuje ten buvo pastatytas ir švyturys.
Märket sala (Oona Räisänen, public domain)
- Kas buvo atrasta Baltijos jūros dugne?
Baltijos jūros dugne aptikta daug įdomių dalykų, ypač įvairių istorinių laikotarpių laivų nuolaužų. Tarp naujausių atradimų yra XIX amžiaus burlaivio nuolaužos, pripildytos šampano ir mineralinio vandens butelių. Nuolaužas rado lenkų narai.
Kitas neeilinis atradimas – didžiulis akmens amžiaus statinys, pastatytas Baltijos jūros dugne. Akmeninė siena yra viena didžiausių ir galbūt seniausia tokio tipo megastruktūra Europoje .
Ką slepia Baltijos jūra? Šaudmenys, nuolaužos, paminklai ir tarša
- Kas nuskendo Baltijos jūroje?
Baltijos jūros gelmėse, be nuolaužų, apleistų žvejybos tinklų ir įvairių lobių, yra ir didžiulis kiekis nuskendusių cheminių ir įprastinių ginklų. Tarptautinio cheminės saugos centro duomenimis, šios medžiagos, likusios Antrojo pasaulinio karo laikų, kelia rimtą grėsmę ekonomikai, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
- Ar Baltijos jūra labai užteršta?
Baltijos jūra apibūdinama kaip viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Be minėtų nuskendusių ginklų, Baltijos jūra turi ribotą priėjimą prie šalia esančios Šiaurės jūros, su kuria ji jungiasi tik siaurais sąsiauriais, tačiau „turtinga“ įtekančių upių – jų yra per 250. Šios taip pat prisideda prie didelės jo taršos.
Tokiu būdu, be kita ko, upėse atsirandančios atliekos ir toksinai pasiekia Baltijos jūrą. Be to, intensyvi miestų plėtra ir industrializacija turi įtakos didėjančiai Baltijos jūros taršai.
