Apie rūkymo kainą doleriais ir gyvybėmis ()
Didžiausius visuomenės sveikatos sektoriaus iššūkius puikiai iliustruoja Pasaulio sveikatos organizacijos 5x5 teorija, sako lenkų medicinos profesorius Andrzej Fal: penki pagrindiniai rizikos veiksniai lemia penkių neužkrečiamųjų ligų plitimą. Širdies ir kraujagyslių, lėtinės kvėpavimo takų ligos, vėžys, diabetas ir psichikos sveikatos sutrikimai kelia grėsmę ne tik gyventojų gyvybei, bet ir globaliai ekonomikai.
© lsveikata.lt (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Diskutavo apie tabako žalą
Graikijoje vykusi septintoji tabako žalos mažinimo konferencija „7th Summit Tobacco Harm Reduction: Novel products, Research & Policy“ („7-asis tabako žalos mažinimo viršūnių susitikimas: nauji produktai, tyrimai ir politika“) sukvietė daugiau nei 250 dalyvių iš 30 šalių diskutuoti ir ieškoti geriausio būdo pasaulinei rūkymo problemai spręsti.
Žalingų įpročių kaina – milijonai gyvybių ir trilijonai dolerių. Tokią mintį pamąstymui paliko daug dėmesio konferencijoje sulaukęs Lenkijos visuomenės sveikatos draugijos prezidentas, medicinos profesorius Andrzej Fal. Savo pranešime „How to price our lifestyles?“ („Kokia mūsų įpročių kaina?“) jis atkreipė dėmesį į tai, kokį poveikį ekonominei šalies situacijai turi mūsų gyvenimo įpročiai, ypač tabako vartojimas.
Pasaulinė sveikatos padėtis
„Pietryčių Azijos ir Afrikos regionuose problemos išlieka tradicinės: maisto trūkumas, švaraus vandens stoka. Išsivysčiusiose šalyse susiduriama su visai kitais iššūkiais. Didžiausi sveikatos rizikos veiksniai Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra tabako rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, oro tarša ir fizinio aktyvumo stoka“, – globalius sveikatos rizikų pokyčius apžvelgia A.Fal. Būtent šie veiksniai, anot profesoriaus, lemia spartų neužkrečiamųjų ligų (Non-communicable disease – angl.) augimą.
|
„Pasaulio sveikatos organizacija pristato 5x5 teoriją: penki pagrindiniai rizikos veiksniai lemia penkių ligų grupių formavimąsi. Tai yra širdies ir kraujagyslių, lėtinės kvėpavimo takų ligos, vėžys, diabetas, psichikos sveikatos sutrikimai. Minimi „penketai“ yra prastėjančios gyventojų gyvenimo kokybės ir daugelio priešlaikinių mirčių pasaulyje, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, priežastis“, – aiškina A.Fal.
Ši teorija, pranešėjo teigimu, leidžia sutelkti dėmesį į svarbiausias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų nedelsiant.
Neužkrečiamosios ligos – ekonominė našta
Gyvenimo būdo nulemtos sveikatos problemos turi didžiulį poveikį ekonomikai, toliau dėsto A.Fal.
„Neužkrečiamosios ligos visada baigiasi finansiniais nuostoliais. Dėl neužkrečiamųjų ligų per šį dešimtmetį šalys prarado beveik septynis trilijonus dolerių“, – nerimą keliančia statistika dalijasi A.Fal.
Vertindamas neužkrečiamųjų ligų kaštus, profesorius pasitelkia ledkalnio analogiją. „Mes matome tik penktadalį kaštų ledkalnio ir sakome, kad popieriai – prasti. Į tuos 20 procentų įeina medicininės išlaidos vaistams, ligoninėms ir medicinos personalui. Likusi – net 80 procentų – ledkalnio dalis yra nematoma. Tai – trumpėjanti žmonių gyvenimo trukmė, žema moralė, prasta gyvenimo kokybė. Kaip ją apčiuopti, kaip suskaičiuoti?“ – klausia A.Fal.
Lenkų medicinos profesorius Andrzej Fal atkreipia dėmesį, kad sergantis žmogus – mažiau produktyvus. Maža to, prasta gyvenimo kokybė ir psichologinė būsena turi įtakos ne tik sergančiam asmeniui, bet ir jo šeimai, bendruomenei. „Nematomiems kaštams būdinga akumuliuotis, augti ir reikšmingai smukdyti šalį tiek ekonomine, tiek socialine prasme“, – pastebi A.Fal.
Ragina investuoti į prevenciją
Vis dėlto išeičių yra. Mokslininkas iš Lenkijos siūlo daugiau investuoti į visuomenės sveikatos prevenciją. „Norvegija vieno asmens sveikatinimui ir profilaktikai išleidžia 160 dolerių per metus, o Lenkija – 40 dolerių. Investiciniai skirtumai tiesiogiai koreliuoja su sveikatos rezultatais. Lenkijoje rūko 20 procentų gyventojų, Norvegijoje – tik 12 procentų. Taip pat pastebime, kad visi rizikos veiksniai, lemiantys neužkrečiamųjų ligų formavimąsi, Lenkijoje yra daug dažnesni nei Norvegijoje“, – pasakoja profesorius.
Investavimo į prevenciją strategija, anot jo, svarbi tiek sveikatos, tiek ekonominiu požiūriu. „Apskaičiuota, kad šiandien investavus dolerį į tai, kaip stabdyti rūkymą, po penkiolikos metų sveikatos apsaugos sistemoje būtų galima sutaupyti septynis su puse dolerio“, – sako A.Fal.
Globali tabako problema
Sveikatos ekspertas pabrėžia, kad pražūtingiausias rizikos veiksnys – tabako vartojimas, kasmet nusinešantis per aštuonis milijonus gyvybių pasaulyje. Tai yra mirtys, kurių galima išvengti, keičiant gyvenimo būdą.
„Nepaisant globalių pastangų, rūkalių skaičius per pastaruosius 15 metų nemažėjo. Matome, kad 2015 metais rūkė 1,1 milijardo gyventojų, pernai – beveik 1,3 milijardo. Taigi rūkančiųjų skaičius dar ir padidėjo“, – apgailestauja profesorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad rūkantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai: „Pasyvus rūkymas yra rimta problema: iš tų minėtų aštuonių milijonų – vienas milijonas gyventojų miršta nuo pasyvaus rūkymo sukeltų ligų.“
Prof. A.Fal teigimu, idealiausiu atveju gyventojai turėtų visai nerūkyti. Vis dėlto kai kuriais atvejais naudingos tabako žalos mažinimo strategijos. „Tiems, kurie nenori mesti arba dėl kokių nors priežasčių negali, naudinga pereiti prie mažiau kenksmingų metodų. Tai nėra 100 procentų efektinga, bet situacija taptų kur kas geresnė. Tabako žalos mažinimo strategijos gali būti svarbios tarpinės priemonės, taigi reikėtų tęsti tyrimus ir ieškoti veiksmingiausių priemonių skirtingoms visuomenės grupėms“, – teigia A.Fal.
Atveria nelegalius kelius
Diskusijai prisijungęs Lenkijos sveikatos ministerijos ekspertas, visuomenės sveikatos programos direktorius iš Vroclavo WSB Merito universiteto dr. Piotr Karniej atkreipia dėmesį, kad žalingi įpročiai formuojasi jau nuo ankstyvo amžiaus. „Apklausos rodo, kad net 62 procentai paauglių, kurie vartoja nikotino produktus, pirmą kartą jo išbandė būdami vos 12-15 metų amžiaus. Jie įvardija, kad rūkymas padeda sumažinti patiriamą stresą, nuimti įtampą“, – sako specialistas.
Tarptautinių organizacijų ir vyriausybių, įskaitant ir Lenkijos, veiksmai, nukreipti prieš tabako vartojimą, anot dr. P.Karniej, neefektyvūs. „Pastarųjų 20 metų politika tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu buvo absoliučiai neveiksminga, orientuota vien į draudimus. Atkreipsiu dėmesį, kad daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, jog elektroninių cigarečių nenaudotų, jei jos būtų pašalintos iš legalių prekybos vietų, tačiau 20 proc. ieškotų kitų nikotino produktų, o 32 proc. – kitų platinimo kanalų. Taigi, tai atveria kelią nelegaliam nikotino produktų importui iš užsienio, pavyzdžiui, Kinijos, su nežinoma chemine sudėtimi ir neaiškiu poveikiui sveikatai.“
Dr. P.Karniej pamini, kad sveikatos švietimas ir prevencija Lenkijoje neefektyvūs dėl lėšų trūkumo ir Vyriausybės nenoro bendradarbiauti su rinka. „Siūlyčiau būti lankstesniems ir ieškoti kompromisų“, – teigia jis.
Ragina pripažinti bejėgystę
Psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje problemos panašios: „Spręsti priklausomybės nuo rūkymo problemai neturime nei pakankamai pinigų, nei specialistų. Pirmiausiai turime pripažinti, kad resursų nepakanka ir šios priklausomybės mes neįveiksime.“
Anot psichologo Liudo Vincento Sinkevičiaus, šalyje priklausomybėms kontroliuoti reikalingos naujos strategijos. „Priklausomybės ligos – neišgydomos. Jos kontroliuojamos, bet remisijos procentas yra mažas. Vadinasi, žmonių, kurie tikrai mes rūkyti ir daugiau niekada nebevartos, procentas yra mažas. O ką daryti su tais, kurie vartojo ir vartos? Kaip sumažinti žalą – tiek sveikatos, tiek socialinę?“ – klausia L.V.Sinkevičius.
Psichologas pateikia pavyzdį, kad žmonėms, vartojantiems narkotikus, pasireiškia nemiga, kuriai kontroliuoti skiriami specialūs vaistai. „Lygiai tas pats su tabaku – reikalinga žalos mažinimo politika. Elektroninės cigaretės, snusas (tabako pagalvėlės), kaitinamasis tabakas – alternatyvos, kurios turėtų pakeisti įprastą deginamąjį tabaką, nes jų žala – daug kartų mažesnė. Tikiu, kad tai tik laiko klausimas“, – viliasi L.V.Sinkevičius.
Autoriai: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
