Greičiausias istorijoje! NASA zondas padarys tai, ko dar istorijoje nėra buvę (Video) ()
„Parker Solar Probe“ prie Saulės priartės rekordiniu greičiu ir rekordiniu atstumu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gruodžio mėnesį NASA zondas „Parker Solar Probe“ neįtikėtinu greičiu priartės prie Saulės. Joks erdvėlaivis istorijoje niekada to nepadarė. Tačiau prieš tai NASA zondas turi apskrieti Venerą septintą kartą, rašo „Space“.
„Parker Solar Probe“, tiriantis mūsų žvaigždę, trečiadienį, lapkričio 6 d., baigs savo septintąjį skrydį pro Venerą, o netrukus taps arčiausiai Saulės kada nors buvusiu erdvėlaiviu. Maždaug gruodžio 24 d. NASA zondas praskries Saulę 6,1 milijonų km atstumu ir tai bus absoliutus bet kurio erdvėlaivio rekordas.
|
Tuo pačiu metu zondas rekordiniu 692 010 km/val. greičiu „palies“ Saulės paviršių, tai yra fotosferą arba matomą mūsų žvaigždės atmosferos dalį. Tokio greičio dar nepasiekė joks žmogaus sukurtas įrenginys. NASA mokslininkai tik gruodžio 27 d. sužinos, ar prietaisas sugebėjo išgyventi tokį artimą susidūrimą su Saule.
Už šią misiją atsakingi mokslininkai teigia, kad toks zondo priartėjimas prie Saulės reiškia, kad jis beveik nusileis ant mūsų žvaigždės. Ir tai bus svarbiausias žmonijos pasiekimas kosmose, kurį galima palyginti su pirmuoju astronautų nusileidimu Mėnulyje 1969 m.
„Parker Solar Probe“ prieš 6 metus buvo paleistas į kosmosą, kad atskleistų pagrindines Saulės paslaptis. Pavyzdžiui, kodėl tolimiausia mūsų žvaigždės atmosferos dalis – Saulės vainikas – karštesnis už Saulės paviršių.
NASA zondui bėgant metams jau pavyko priartėti prie ne tik šios paslapties, bet ir daugelio kitų. Kad „Parker Solar Probe“ galėtų skristi arti Saulės, jam reikia pasinaudoti Veneros gravitacine pagalba.
Nors erdvėlaivis buvo sukurtas Saulei tirti, tačiau artimų praskridimų metu pavyko surinkti daug naudingų mokslinių duomenų apie šią planetą. Pavyzdžiui, 2020 metais mokslininkai išsiaiškino, kad zondo kamera gali matyti Veneros paviršių per labai tankius ir storus debesis. Tuo pačiu metu fotoaparatas sugebėjo atskirti įvairius planetos reljefo ypatumus ir surinkti įvairius duomenis apie Venerą, kuri vis dar yra menkai ištirtas pasaulis.
NASA mokslininkai tikisi, kad pasibaigus septintam Veneros praskridimui 376 km aukštyje, zondo kamera taip pat pateiks naujų vertingų duomenų apie antrąją nuo Saulės planetą.
