Palydovas atskleidžia didžiulį sunaikinimą. „Jis drebino Žemę 9 dienas“ (Foto) ()
Pernai virš Grenlandijos praskridęs palydovas užfiksavo fiordą supurčiusį cunamį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cunamis, sukeltas didžiulės uolienos nuošliaužos, sukėlė seisminę smūginę bangą, kuri aidėjo visame pasaulyje 9 dienas. Tarptautinė tyrimų grupė, kurioje dalyvavo seismologai, geofizikai ir okeanografai, pranešė apie įvykį po metus trukusios duomenų analizės žurnale „Science“.
2023 m. rugsėjį Rytų Grenlandijoje, Diksono fjorde, įvyko nuošliaužos sukeltas cunamis. Tada 25 milijonai kubinių metrų uolienų ir ledo greitai nugarmėjo į 540 metrų gylio ir 2,7 km pločio fiordą. Jo sienos kyla į 1830 metrų aukštį.
Toli nuo atviro vandenyno, iš dalies uždaroje erdvėje, cunamio energija turėjo ribotą gebėjimą išsisklaidyti, todėl banga judėjo pirmyn ir atgal maždaug kas 90 sekundžių. Tai sukėlė virpesius, užfiksuotus seisminiais instrumentais už tūkstančių kilometrų.
When a massive rockslide triggered a 9-day tsunami in Greenland's Dickson Fjord, the SWOT satellite – with an unprecedented ability to measure sea surface heights in narrow spaces – captured the unique contours that sloshed within the walls of the fjord. https://t.co/QheqgLgX6F pic.twitter.com/ctPH75ur3j
— NASA JPL (@NASAJPL) October 31, 2024
|
„SWOT palydovas praskriejo kaip tik tada, kai vanduo gana aukštai susikaupė ant šiaurinės fiordo sienos“, – sakė Joshas Willisas, NASA Jet Propulsion Laboratory Pietų Kalifornijoje jūros lygio mokslininkas.
SWOT palydovas yra Žemės stebėjimo įrenginys, kuris yra tarptautinės Paviršinio vandens ir vandenyno topografijos (SWOT) palydovinės misijos dalis, bendradarbiaujant NASA ir Prancūzijos CNES (Centre National d'Études Spatiales). Pats prietaisas taip pat buvo sukurtas bendradarbiaujant su Kanados kosmoso agentūra ( CSA ) ir JK kosmoso agentūra.
Skriejantis 900 kilometrų aukštyje, palydovas naudoja pažangų Ka band mikrobangų dažnių radaro interferometrą (KaRIn), elektromagnetinių bangų spektro dalį mikrobangų spinduliuotės diapazone, kurio dažnis yra 26-40 GHz. Šiais prietaisais tiriamas visas vanduo Žemės paviršiuje, įskaitant vandenynus ir gėlo vandens ežerus, vandens rezervuarus ir upes.
„KaRIn radaro skiriamoji geba buvo pakankamai gera, kad būtų galima atlikti stebėjimus tarp palyginti siaurų fiordo sienų“, – sakė SWOT projekto mokslininkas Lee Lueng Fu.
