„STARMUS“: J.Gagarinui Saulės garsais gros pasaulio roko muzikos superžvaigždės (Video) (1)

2011-03-25

Vasaros saulėgrįžos dienomis, birželio 20-25 d. Ispanijai priklausančiose Kanarų salose, kur įsikūrusi garsioji Europos šiaurinė observatorija (European Northern Observatory), įvyks pirmasis pasaulyje mokslo ir muzikos festivalis „STARMUS“ („Žvaigždžių muzika“), skirtas Jurijaus Gagarino skrydžiui į kosmosą 50-osioms metinėms. Festivalyje muzikuos ir diskutuos visa aibė roko muzikos legendų – grupės „Queen“ gitaristas ir diplomuotas astrofizikas Brajanas Mėjus (Brian May), „Pink Floyd“ gitaristas Deividas Gilmoras (David Gilmour), Stingas (Sting), Žanas Mišelis Žaras (Jean-Michel Jarre) ir daugelis kitų. Festivalis unikalus tuo, jog jo metu nuskambės naujausi muzikos kūriniai, kuriuose panaudoti Saulės ir kitų žvaigždžių skleidžiami garsai.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kitaip tariant, muzikantai, tam tikra prasme, gros kolosaliais Visatos instrumentais – žvaigždėmis. Festivalio metu vyks ir astrofotografijos ir meno kosminėmis temomis parodos, dokumentinių filmų retrospektyvos, diskusijos, konferencijos, koncertai bei pobūviai. Pavadinimą „STARMUS“ sugalvojo festivalio siela, iniciatorius ir direktorius – astrofizikos profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras, Astrofizikos instituto Cheminės evoliucijos laboratorijos Kanarų salose vadovas Garikas Israelianas. „Akustinio spektro požiūriu, žvaigždės yra gana artimos gitaroms, - tikina G.Israelianas. – Tiesa, jų skleidžiami garsai yra keliasdešimčia oktavų žemesni už pačius žemiausius boso tonus. Nepaisant to, šiuos garsus išgirsti įmanoma. Tereikia juos įrašyti ir transponuoti (kilstelti į žmogui girdimų garsų diapazono oktavas).“

Tolimosios dainos

G.Israelianas ne tik tyrinėja egzoplanetas ar nagrinėja cheminės kosmoso evoliucijos problemas. Astrofizikos profesorius domisi ir astro bei helio seismologija – žvaigždžių (taip pat ir Saulės) virpesių tyrimais. Kalbant konkrečiau, Kanaruose dirbantis armėnų kilmės mokslininkas tyrinėja akustines, taigi, garso bangas žvaigždžių atmosferose.

Kad vyksta ir galingi mūsiškės Saulės drebėjimai (virpesiai), sužinota dar 1962 m. Astronomai tada sužinojo, jog šviesulio paviršiumi ritasi keliasdešimties kilometrų aukščio bangos, o pati žvaigždė akustine prasme pulsuoja nelyginant membrana.

2000-aisiais pavyko sugauti atstumo prasme artimiausios Saulei žvaigždės – Kentauro Alfos – akustinius virpesius. Netrukus paaiškėjo, kad garsus skleidžia ir kitos žvaigždės. Maža to, tapo aišku, jog „muzikavimas“ – neatskiriama jų egzistencijos dalis. Jei jau taip, galbūt įmanoma klausantis tokių „koncertų“ (ir juos analizuojant) prasiskverbti į vidinį žvaigždžių pasaulį?

Kentauro Alfos akustiniai virpesiai

„Pagal akustinius svyravimus galima spręsti apie žvaigždės struktūrą, jos cheminę sudėtį, masę, skersmenį, amžių, - vardija G.Israelianas. – Tai – pasakiškai turtingas informacijos šaltinis. Naudojantis juo galima analizuoti ir tolimus objektus. Žinoma, taip pat ir Saulę. Pavyzdžiui, garsinis Saulės spektras kinta kas aštuonias valandas. Surengus nuolatinį stebėjimą, galbūt galima atsekti, pavadinkim, „grėsmingą muziką“, kuria remiantis būtų galima prognozuoti tikėtiną vainikinės masės išmetimų laiką – šių žvaigždės reiškinių cikliškumo perprasti dar nėra pavykę.“

Žvaigždžių rokas

G.Israelianas pirmasis pasaulyje žvaigždžių garsus transponavo į žmogui girdimą diapazoną. Ir laisvalaikiu iš jų ėmė kurti muziką – kad išgirstų ne vieni kolegos astronomai, bet ir kiti žmonės. Išgirstų ir sužinotų, jog Visata – anaiptol nėra nebyli.

„Beje, daugelį mokslininkų su muzika sieja ypatingi santykiai, - pastebi G.Israelianas. – Pavyzdžiui, legendinės roko grupės „Queen“ įkūrėjas, solo gitaros virtuozas Brajanas Mėjus – astrofizikos mokslų daktaras. Grupės „Genesis“ vienas iš įkūrėjų, klavišininkas Tonis Benksas – taip pat fizikas. Stingas pagal išsilavinimą – matematikas. Tokių pavyzdžių – daugybė. Buvo laikai, kai aš pats grojau universiteto roko grupėje.“

Apie projektą „STARMUS“ sužinojęs grupės „Queen“ gitaristas B.Mėjus pareiškė, kad tai – „superromantiška!“ Netrukus projekte sutiko dalyvauti ir daugelis kitų roko muzikos ikonų, taip pat ir „Pink Floyd“ gitaristas, išties kosminių kompozicijų autorius D.Gilmoras. „Toks įspūdis, kad visa tai – mano galvoje, - pasiklausęs žvaigždžių garsų neslėpė D.Gilmoras. – Negaliu paaiškinti, ką jaučiu, kai galvoju apie kosmosą ir žvaigždes, tačiau tai – manyje.“

Po to festivalio organizatorius pakalbino Piterį Geibrielą. „Žvaigždžių garsų jis klausėsi ilgai, o paskui pasakė: „Čia yra kažkas tokio. Kažkokia šifruotė, kažkoks pranešimas. Būtinai reikia išsiaiškinti!” – pasakoja G.Israelianas. Susitikus su ambient stiliaus pradininku laikomu Brajanu Ino (Brian Eno), šis prisipažino, jog tokių garsų galėtų klausytis mėnesių mėnesius, ir vien pačią „žaliavą“ – be jokių papildomų aranžuočių. O į Tenerifę (Kanarų salos) atskridusi instrumentinės muzikos legenda Žanas Mišelis Žaras susijaudinęs pareiškė, kad projektas „STARMUS“ gali tapti jo viso gyvenimo projektu. „Štai taip ir atsirado puikus pretekstas su žvaigždžių muzika supažindinti plačiąją auditoriją, - prisipažįsta festivalio organizatorius G.Israelianas. – Kaip tik šiemet bus minimos ir pirmojo žmogaus – Jurijaus Gagarino – skrydžio į kosmosą 50-osios metinės.“ Iš tiesų, žvaigždžių muziką Kanaruose gros kvapą gniaužiantis žvaigždynas. Subjektyviu vertinimu, jame trūksta galbūt tik rusų grupės «Земляне» („Žemiečiai“) su kosmonautų himnu tapusia daina «Трава у дома» („Žolė prie namų“) ir kosminėmis tematikomis aibes genialių kompozicijų sukūrusio, Bahamų salose dabar gyvenančio fenomenalaus britų kompozitoriaus, multi instrumentalisto Maiko Oldfildo (Mike Oldfield). (Kam įdomu – keletas jo šedevrų kosmine tematika: „The Songs of The Distant Earth“ („Tolimosios Žemės dainos“) pagal Arturo Klarko to paties pavadinimo romaną, beje, išleistą ir lietuviškai; taip pat „Tres Lunas“ („Trys Mėnuliai“) ar dvigubas albumas „Light and Shade“ („Šviesa ir Šešėlis“). Beje, festivalyje gros ir kolektyvas „Tangerine Dreams“ – grupė, kurią kaip ir M.Oldfildą kadaise globojo pasaulinio garso prekinis ženklas ir korporacija „Virgin“, tais laikais buvusi kukli, pradedančioji leidybinė ir garso įrašų bendrovė, kuriai pasaulinę šlovę ir pirmuosius milijonus atnešė būtent M.Oldfildo albumai.

Kodėl čia minime „Virgin“? Ją įkūrė ekscentriškasis milijardierius, seras Ričardas Bransonas (Richard Branson), o mokslu ir technologijomis besidomintiems žmonėms, ko gero, teko girdėti ir apie „Virgin“ padalinį „Virgin Galactic“. Panašu, kad tikimybė festivalyje išvysti serą R.Bransoną artima vienetui.

Ir dar viena pikantiška detalė, kurių šiame rašinyje – gal net ir :) per daug. Po didžiausio pasaulyje antžeminio teleskopo „Gran Telescopio Canarias“ GTC (veidrodžio skersmuo – 10,4 m) kupolu bus surengtas „apskritojo stalo“ diskusija, kuris truks lygiai tiek, kiek truko J. Gagarino skrydis – 108 minutes.

„Apskritojo stalo“ diskusijos dalyviai – Nobelio premijos laureatai, astronautai, kosmonautai, mokslo ir muzikos pasaulio įžymybės – simbolinio susitikimo metu aptars civilizacijos ateities, kosminių skrydžių, gyvybės paieškų Visatoje perspektyvas. Šį „apskritąjį Gagarino stalą“ internetu galės stebėti milijonai pasaulio gyventojų.

(P.S. Ir jei kartais «Земляне» festivalyje „STARMUS“ nebūtų (didžiąją dalį rašinyje paminėtų muzikantų festivalyje vienaip ar kitaip išgirsime ar išvysime) – prieš kelis dešimtmečius sukurtas senas, geras ir vienos iš žmonijos generacijų (kartų) atstovams nostalgiškų prisiminimų sukeliantis kosmonautų himnas dabar skamba štai taip).

Giedro savaitgalio! ;)