„Prieš 2 000 000 000 metų.“ Pirmasis branduolinis reaktorius Žemėje. Kas jį pastatė (Foto, Video) ()
Mokslininkų teigimu, tai atsitiko, kai planetoje dominavo tik mikrobai.
© Ekrano kopija | https://x.com/Bobseluarpetak/status/1349183014278897670
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar gerokai anksčiau nei žmonės pastatė savo pirmuosius branduolinius reaktorius, pati gamta sukūrė pirmąjį iš jų. Tai atsitiko, kai planetoje dominavo tik mikrobai, rašo „IFLScience“.
1972 m. branduolinio kuro perdirbimo gamykloje Pierrelatte, Prancūzijoje, vienas iš personalo fizikų analizavo urano mėginius. Gautuose duomenyse jis pastebėjo kažką keisto.
Urano rūdos telkiniuose dažniausiai aptinkami trys skirtingi izotopai: uranas 238, uranas 234 ir uranas 235. Uranas 238 yra labiausiai paplitęs, o uranas 234 – rečiausias.
Uranas 235 sudaro apie 0,72 % urano telkinių, todėl jis yra geidžiamiausias. Nes įį prisodrinus daugiau nei 3 %, izotopą galima panaudoti stabiliai branduolinei reakcijai sukurti.
|
Mėginiuose iš Oklo (Gabonas, Afrika) urano 235 buvo 0,717 % viso kiekio. Iš pirmo žvilgsnio šis skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau tai gana stebina.
„Visame gamtiniame urane šiandien yra tik 0,72 % urano 235. Tokius pačius rezultatus gautumėte tirdami uolienas iš Žemės plutos, net Mėnulio uolienas ar meteoritus. Tačiau uolienos gabale iš Oklos jo buvo tik 0,717 %“, – paaiškina Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
5. There is a natural nuclear fission reactor at Oklo, Gabon.
— Ikhwan (Bukan Ahli GISB) (@Bobseluarpetak) January 13, 2021
Much like the modern day (man-made) nuclear reactor, it has its own natural control rods, moderators, and coolants.
Who says we can’t control nuclear fission? Even the nature proved we can! pic.twitter.com/Z60L3UdRA9
Tolesni tyrimai parodė, kad kituose šio regiono telkiniuose izotopo buvo dar mažiau – apie 0,4 %. Iš pradžių mokslininkai manė, kad telkinys kažkokiu būdu patyrė ilgalaikę branduolio dalijimosi reakciją. Tačiau vėliau jie išsiaiškino, kad šioje vietoje esantis uranas daugiau nei prieš 2 milijardus metų patyrė pastovią natūralaus dalijimosi reakciją.
„Tyrimas parodė, kad urano 235 trūkumas Oklo mėginiuose galėjo atsirasti dėl izotopinės frakcionacijos jau žemės plutoje arba vykstant natūraliai grandininei reakcijai. Netrukus atliktos analizės patvirtino, kad tai grandininė reakcija, kurią rodė retųjų žemių izotopų kiekio anomalija“, – rašoma JAV geologijos tarnybos ataskaitoje.
Šiais laikais beveik nėra sąlygų panašioms reakcijoms, nes anksčiau urano 235 kiekis šioje vietovėje buvo daug didesnis. Taip pat ši vieta turėjo būti užpildyta požeminiu vandeniu, kad palaikytų reakciją, kaip ir šiuolaikiniuose branduoliniuose reaktoriuose, kad sulėtintų dalijimosi metu susidarančius neutronus.
Kadangi proceso metu vanduo buvo kaitinamas ir išgarinamas, neutronai nesulėtėjo ir „ištrūdavo“. Dėl to po tūkstančius metų trukusių branduolinių reakcijų pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius pamažu sustojo.
