„Visos gyvybės laidotuvės.“ Kas būtų, jei per 1 sekundę sustotų tektoninės plokštės? ()
Mokslininkai teigia, kad žemės plutos judėjimas gali sukelti katastrofiškų pasekmių, tačiau jos nebuvimas bus dar baisesnis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės tektoninių plokščių judėjimas sukelia kai kurias mirtingiausias planetos nelaimes, tačiau jų sustabdymas gali būti dar blogesnė alternatyva.
Tektoninės plokštės yra ant skysto uolienų sluoksnio, vadinamo astenosfera. Pasak mokslininkų, tai yra viršutinės Žemės mantijos dalis ir, nors tai yra kietos uolienos sluoksnis, iš apačios gauna tiek šilumos ir slėgio, kad teka kaip skystis.
Kai išlydyta karšta uoliena stumiama aukštyn iš Žemės šerdies, ji juda priešingomis kryptimis per astenosferą, kol atvės ir nugrimzta atgal į šerdį. Šis procesas vadinamas konvekcija ir dėl to didžiulės žemės tektorinės plokštės slysta, atsiskiria arba susiduria.
Plokščių tektonika paaiškina, kur nukeliavo senovės superkontinentas Pangėja. Tačiau tektoninių plokščių judėjimas vis dar vyksta. Plokštės nuolat keičiasi ir Atlanto vandenynas plečiasi, o Ramusis vandenynas mažėja. Po maždaug 250 milijonų metų Žemėje vėl gali likti tik vienas žemynas.
|
Jei sekundei įsivaizduosite, kad visas šis judėjimas sustojo, greičiausiai tai bus visų planetos gyvų būtybių laidotuvės.
Kad tektoninės plokštės nustotų judėti, Žemės mantija turi tapti per šalta, kad įvyktų konvekcija. Jei taip atsitiks, tai reiškia, kad išorinė Žemės šerdis greičiausiai sukietėjo.
Paprastai skysta, išorinė šerdis perduoda šilumą tarp vidinės šerdies ir mantijos. Bet jei šis šilumos perdavimo procesas sutrinka, Žemė virsta arba „sniego gniužte“, arba „ugnies kamuoliu“.
Viena vertus, jei šiluma negali pasiekti mantijos ar plutos, visa planeta gali užšalti. Tačiau, kita vertus, plokščių judėjimas padeda mūsų planetai reguliuoti savo vidinę temperatūrą, nes konvekcijos procesas atvėsina karštą išsilydžiusią uolieną iš Žemės šerdies. Be galimybės atvėsti, vidinė šerdis gali sukelti mūsų planetos gaisrą.
Nepriklausomai nuo to, ar tai karšta, ar šalta planeta, Žemės topografija taps daug mažiau įdomi.
Susiliejančios plokštės sudaro įspūdingas kalnų grandines ir monstriškus ugnikalnius. Tačiau be plokščių tektonikos Žemė tiesiog nustos kurti naujus kalnus. Kalnai, kuriuos turime dabar, po kelių milijonų metų bus išardyti ir pavirs žemomis kalvomis. Dėl to mūsų planeta suplokštės, vis daugiau žemės atsidurs po vandeniu.
Kita vertus, stichinių nelaimių skaičius mažės. Be subdukcijos zonų, kur susilieja dvi plokštės, žemės drebėjimai bus reti ir ne itin galingi. Vulkanai neveiks.
Bet jei ugnikalniai neveikia, tada neveikia ir Žemės magnetinis laukas. Mūsų magnetinį lauką maitina konvekcinės srovės, esančios išorinėje Žemės geležinėje šerdyje. Bet jei šis procesas sutrinka, prarandame savo magnetinį lauką. O be magnetinio lauko Žemė nebebus apsaugota nuo mirtino saulės vėjo. Saulė „nupūs“ mūsų atmosferą ir išgarins vandenynus. Šiuo metu gyvybė Žemėje taps neįmanoma.
Galbūt dėl tektoninių plokščių judėjimo Žemėje kyla problemų, tačiau nesant šio judėjimo mūsų planeta taps tiesiog negyvenama.