„Daugeliui lietuvių trūksta 1 baltymo.“ Netikėta žinia. Ką skelbia LSMU profesorė ()
Pasak dermatologės, tai gali plačiai atverti duris odos tikslinei priežiūrai.
© IqbalStock (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/self-care-morning-routine-activity-6886590/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis lietuvių kenčia dėl sausos odos, nes dažnai trūksta vieno baltymo – genas tiesiog būna mutavęs. Paveldimumas lemia ir odos vėžinius, alerginius, kitus susirgimus, todėl daug vilčių dedama į proveržį genetikos srityje.
„Lietuva jau žengė svarų žingsnį personalizuotos odos priežiūros srityje. Mūsų šalyje ką tik pavyko sukurti neturinčią analogų pasaulyje labai inovatyvią priemonę – odos genetinį pasą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.
Pasak dermatologės, tai gali plačiai atverti duris odos tikslinei priežiūrai, kad ji išliktų kuo ilgiau jaunesnė ir sveikesnė, padėti geriau prognozuoti pooperacinių žaizdų ir randų formavimosi riziką. Visa tai žada ir svarbias permainas kosmetinių priemonių kūrime bei parinkime.
Su prof. S. Valiukevičiene kalbėjomės apie lietuvių odos problemas, inovatyvias jos priežiūros ir gydymo galimybes.
Ar daug Lietuvos žmonių gali pasidžiaugti sveika oda?
Sveika oda švyti iš tolo ir yra daugelio žmonių siekiamybė, tačiau realybė išties labai neramina. Pastarąjį dešimtmetį pastebime, kad daugėja sergančiųjų odos ligomis, prie dermatologų kabinetų formuojasi pacientų eilės. Daugiausia didėja sergamumas odos vėžiu ir lėtinėmis odos uždegiminėmis ligomis, kontaktiniu dermatitu, rankų egzema, atopiniu dermatitu, seborėjiniu dermatitu, akne.
|
Piktybiniai odos navikai susiję su genetika ir pagrindiniu aplinkos veiksniu – ultravioletinių spindulių poveikiu. Ilgalaikis buvimas gryname ore, deginimasis saulėje skatina odos fotosenėjimą, kai formuojasi gilios raukšlės, pigmentinės dėmės, ikivėžiniai susirgimai bei odos vėžys. Stiprūs nudegimai nuo saulės, ypač patirti vaikystėje, yra reikšmingas melanomos rizikos veiksnys.
Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, turi polinkį odos sausumui, nes dažnai trūksta baltymo – filagrino. Jis būtinas keratino susidarymui ir užtikrina viršutinio odos sluoksnio tvarumą – stabilią barjerinę funkciją. Daugelio baltaodžių filagrino genas yra mutavęs, todėl ir paveldima sausa oda, polinkis sirgti atopiniu dermatitu, rankų egzema ar kontaktiniu dermatitu. Per sausą odą daug labiau iš aplinkos prasiskverbia cheminės medžiagos, kurios skatina polinkį sirgti šiomis ligomis.
Be to, mums labai trūksta vitamino D, nes Lietuvoje mažai saulėtų dienų. Šio vitamino stygius pagilina lėtinių uždegiminių ligų riziką.
Aišku, reikia pastebėti ir tai, kad vis daugiau lietuvių skiria didesnį dėmesį savo sveikatai, tobulėja tyrimų technologijos bei gydymo priemonės.
Elastingumas ir drėgnumas, imuninis atsakas ir antioksidacinės, apsaugos nuo saulės savybės – tokios vardijamos pagrindinės odos savybės. Kaip jas paveikia laikas?
Su amžiumi oda turi kelis laikotarpius šių funkcijų sutrikimui. Vienas jų – ankstyvoji kūdikystė, nes 3 mėnesius naujagimio odoje nevyksta pilnavertė riebalų, pigmento melanino gamyba. Vaikai iki vienerių metų labai jautrūs ultravioletinių spindulių poveikiui, todėl tėvai turi būti itin atidūs.
Kitas momentas – paauglystė, kai brendimo metu dėl antinksčių hormonų suaktyvėjimo suaktyvėja riebalų liaukos ir prasideda spuogų (aknės) ar seborėjinio dermatito problema.
Odos savybės keičiasi moterims priartėjus menopauzei, o vyrams – andropauzei. Ji plonėja, sausėja, praranda elastingumą ir ryškėja raukšlės, mažėja apsauginės funkcijos, todėl didėja išorinių veiksnių poveikio, melanomos rizika.
Be to, odos savybės susijusios ir su vidaus organų ligomis, kurių tikimybė senstant auga.
Rasti pagrindiniai raktai į kuo ilgesnę odos jaunystę?
Jų ieškoma nuolat. Dermatologija yra neišsenkanti ir labai inovatyvi mokslo sritis. Odos savybes lemia įvairūs veiksniai, tačiau ypač svarbu – paveldimumas. Dabar vis didesnis dėmesys atkreipiamas į personalizuotos medicinos galimybes – nustatyti tam tikrus genus ir jų mutacijas, kurie siejami su odos savybėmis ar odos ligomis, o per visa tai galima vertinti organizmo būklę ir kitų vidaus organų ligų riziką.
Tai tikrai labai nauja ir perspektyvi sritis, kurios pasiekimai gali padėti nuspėti įvairių ligų riziką, parinkti individualizuotas prevencijos priemones.
O kaip Lietuvoje galime vystyti personalizuotą odos priežiūrą bei gydymą? Turime tam tinkamą mokslinę bazę ir technologijas? Juk jau kalbama apie asmeninio odos genetinio paso galimybę.
Išties šioje srityje jau žengėme svarų žingsnį. Mūsų šalyje ką tik pavyko sukurti neturinčią analogų pasaulyje labai inovatyvią priemonę – genetinių žymenų ir įprastinių kraujo tyrimų (cholesterolio, alergenų, uždegimo ir pan.) komplektą, leidžiantį įvertinti individualias odos savybes.
Manau, kad šis vadinamasis genetinis pasas gali plačiai atverti duris tikslinei priežiūrai, kad oda išliktų kuo ilgiau jaunesnė ir sveikesnė. Tai padėtų įvertinti ir estetinių procedūrų tikslinį parinkimą, nuspėti galimas komplikacijas, atsižvelgiant į genetines savybes parinkti kosmetikos priemones ir procedūras.
Tai patvirtina, kad mes turime ir mokslinę bazę, ir technologijas. Turiu omenyje šioje srityje lyderiaujančio LSMU ir „Medicina practica“ laboratorijos bendradarbiavimą, kuris leido vystyti mokslinį projektą ir sukurti odos genetinį pasą.
Mūsų specialistai, remdamiesi Europos mokslininkų atliktais žmogaus genomo tyrimais, atrinko 15 genų mutacijų, susijusių su odos savybių pokyčiais, ir atliko tyrimus Lietuvoje su keliais šimtais žmonių. Gautų rezultatų pagrindu sukurtas mūsų populiacijai reikšmingų genų rinkinys, galintis nuspėti odos savybių sutrikimą, parinkti tikslinius kosmetikos gaminius.
Toliau vyksta tyrimai, kaip minėtų genų polimorfizmai gali sietis ir su odos melanomos rizika.
Odos genetinio paso sukūrimas skatins svarbius pokyčius ir kosmetikos srityje?
Jeigu odos genetinis pasas veiks taip, kaip tikimasi, manau, kad tai padės kurti inovatyvius kosmetikos produktus, kurie būtų veiksmingi užtepti ant odos – nereikėtų jų įterpti į odą, tokiu būdu bus galima sumažinti hialurono užpildų giluminių injekcijų.
Pavyzdžiui, čia daug dedame vilčių į produktus su kamieninėmis ląstelėmis ir jų dalimis – egzosomomis. Šioje srityje vyksta labai spartūs tyrimai ir tokia kosmetika ateityje plačiai bus naudojama.
Ką pirmiausia turėtų daryti žmonės, norintys kuo ilgiau išsaugoti sveiką ir jauną odą?
Taisyklės gana paprastos ir seniai žinomos. Kaip minėjau, buvimas saulėje svarbus dėl vitamino D, bet turi būti atsakingas. Be abejo, reikia skirti dėmesio geram miegui, sveikai mitybai ir aktyviam poilsiui.
Dabar daug kosmetikos priemonių parduodama internete, tačiau patarčiau pasirinkti odos tipui tinkamą kosmetiką, patikrintą dermatologų klinikiniuose tyrimuose.
Ačiū už pokalbį.
.jpg)
.png)
