„Ne tik dėl kalnų.“ Kodėl lėktuvai vengia skristi virš Tibeto (2)
Galima daryti prielaidą, kad taip yra dėl daugybės kalnų ir iškilusių plokščiakalnių, tačiau mokslininkai tvirtina, kad yra dar kažkas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žvelgdami į visą Žemės rutulį skraidančių lėktuvų skrydžio trajektorijų žemėlapį, galite pastebėti keletą įdomių taškų. Vienas iš jų yra tas, kad dauguma lėktuvų vengia skristi virš konkretaus regiono – pavyzdžiui, Tibeto, rašo „IFLScience“.
Ne paslaptis, kad Tibete gausu kalnų ir aukštų plokščiakalnių, tačiau tai gali neatrodyti kaip didelė problema lėktuvams – orlaiviai gali tiesiog skristi virš kalnų. Ir vis dėlto lėktuvų judėjimo žemėlapis rodo, kad žmonės vengia skristi virš šios zonos. Kas čia per reikalas?
|
Vienas iš pavojų skrendant virš Tibeto yra tas, kad kalnų grandinės sukelia daug turbulencijos. Paprastai tariant, turbulencija yra oro sutrikdymas. Jei bangos kelyje nėra kliūčių, ji „tekės“ tvarkingai, bet jei atsitrenks į, tarkime, uolą, tvarka sugrius, sukurdama griaunančias bangas.
Kai oras teka aplink žmogaus sukurtas struktūras ir gamtos peizažus, pvz., kalnus, oro srautas sutrinka, todėl oras virš jo ir aplink jį tampa neramus. Todėl, jei kylate arba leidžiatės oro uoste netoli kalnų grandinės arba labai kalvotoje vietovėje, didesnė tikimybė, kad kilimo metu ir netrukus po jo patirsite tokio tipo turbulenciją.
Tyrėjai pažymi, kad skristi virš Tibeto visiškai nėra uždrausta, tačiau kalnų grandinės iš tikrųjų gali būti „nelygus pasivažinėjimas“. Bet net ir tai dar ne viskas.
Kita problema – saugumas. Faktas yra tas, kad lėktuvai skraido daug aukščiau nei 5000 metrų aukštis, tačiau jei lėktuvas netektų slėgio, pilotams tektų nusileisti iki 3000 metrų, tačiau dėl kalnų grandinės skristi tokiame aukštyje būtų neįtikėtinai pavojinga.
Dėl šių priežasčių, taip pat dėl to, kad trūksta vietų avariniam nusileidimui, orlaiviai, nenusileidžiantys šios srities oro uostuose, dažniausiai vengia skristi virš Tibeto.
