Du teleskopai stoja kovą. „Po šio mūšio liks tik vienas“ (Foto) ()
Šiuolaikiniai teleskopai leidžia pažvelgti giliai į Visatą. NASA netrukus susidurs su sprendimu, kuris gali pakeisti mūsų kosminės erdvės suvokimą.
© NASA/Goddard Space Flight Center/Pat Izzo | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:JWST_people.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Du konkuruojantys projektai: PRIMA ir AXIS kosminiai teleskopai konkuruoja dėl galimybės atlikti „Probe“ klasės misiją. Abu žada reikšmingą indėlį į astrofizikos plėtrą, tačiau tik vienas iš jų bus paleistas 2032 m.
Misijos kūrėjai susiduria su labai sunkiu pasirinkimu
NASA turi problemą: kaip įveikti atotrūkį tarp dabartinių ir būsimų kosminių misijų, kurios gali užtrukti dešimtmečius? Programa „Probe“, skirta vidutinio masto misijoms įgyvendinti, yra galimas sprendimas. PRIMA ir AXIS yra pagrindiniai kandidatai šiems tikslams įgyvendinti.
PRIMA (Probe Far-Infrared Mission for Astrophysics) daugiausia dėmesio skirs Visatos tyrinėjimui giliuose infraraudonųjų spindulių spinduliuose.
Tuo tarpu AXIS (Advanced X-ray Imaging Satellite) yra skirtas ištirti juodųjų skylių ir reiškinių, susijusių su rentgeno spinduliuote tolimose galaktikose, paslaptis.
|
Abu teleskopai gali dirbti su jau veikiančiu, labai sėkmingu James Webbo teleskopu, tačiau pagrindiniai jų tyrimo tikslai yra visiškai skirtingi.
PRIMA projektą palaiko tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Jasono Glenno iš NASA. Šis teleskopas stebės Visatą infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais, kurių šiuo metu JWST ar radijo teleskopai nepasiekia. Tikimasi, kad PRIMA pasieks 100 kartų didesnį jautrumą nei jos pirmtakai – Spitzerio kosminis teleskopas ir Herschel kosminė observatorija.
Siekiant sumažinti šilumos trikdžius, teleskopas bus atvėsintas vos 4 laipsniais virš absoliutaus nulio. Tai leis naudoti superlaidžius detektorius, kurie skaičiuoja fotonus tokiu tikslumu, kurio neįmanoma pasiekti kitais sprendimais.
Galiausiai PRIMA bus skirtas žvaigždžių formavimosi regionams, planetų formavimo diskams aplink jaunas žvaigždes, taip pat bus naudojama tolimų objektų cheminei sudėčiai analizuoti. Jo galimybės gali šiek tiek daugiau pasakyti apie procesus, kurie formuoja Visatą.
Savo ruožtu AXIS, Chriso Reynoldso iš Merilendo universiteto projektas, yra teleskopas, skirtas tirti juodąsias skyles galaktikose. AXIS taip pat skirtas stebėti vadinamuosius pereinamuosius procesus – tai reiškiniai, kurie apima gama spindulių pliūpsnius arba supernovos sprogimus.
NASA sprendimas turės didžiulių pasekmių astrofizikai. PRIMA suteikia galimybę ištirti daugybę bangų, kurios nepasiekiamos nuo Žemės paviršiaus, o AXIS leis tiksliau nustatyti aplink juodąsias skyles vykstančius procesus.
Abi misijos skirtos palaikyti JWST, tačiau kiekviena iš jų prisidės prie kiek skirtingų mokslo sričių plėtros. PRIMA prioritetas yra žvaigždžių ir planetų formavimasis, o AXIS daugiausia dėmesio skirs galaktikų dinamikai ir kosmoso tyrinėjimams rentgeno spindulius skleidžiančių reiškinių srityje.
Abi komandos savo galutinius projektus turi pristatyti iki 2026 m. NASA pasirinkimas priklausys nuo turimo biudžeto, mokslinių tyrimų prioritetų ir galimos naudos mokslui. Nepriklausomai nuo rezultato, kiekvienas iš jų bus labai naudingas mokslui. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kuris iš projektų yra „geresnis“. Tai iš esmės du skirtingi Visatos tyrinėjimo būdai, kurių tikslai ir tyrimo metodai šiek tiek skiriasi. Kryptis, kuria eisime, priklauso tik nuo NASA.
.jpg)
