Rado 1500 metų ginklų slėptuvę: pakaktų nedidelei kariuomenei aprūpinti ()
Danijos archeologai aptiko daugiau nei 100 ginklų slėptuvę, užkastą po geležies amžiaus laikų vado namu. 1500 metų senumo kolekcija, kurios užtektų nedidelei kariuomenei aprūpinti, galėjo būti auka, skelbia „Live Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ginklų skaičius yra stulbinantis, tačiau labiausiai mane žavi tai, kad jie leidžia pažvelgti į geležies amžiaus visuomenės struktūrą ir kasdienį gyvenimą“, – lapkričio 22 d. pranešime spaudai teigė Vejlės muziejų archeologas Eliasas Witte Thomasenas, vadovavęs kasinėjimams. – Staiga pasijuntame labai arti žmonių, kurie čia gyveno prieš 1500 metų.“
I-IV mūsų eros amžiuje Danija buvo Romos imperijos periferijoje, priklausė didžiajai Germanijai. Dauguma šios teritorijos gyventojų buvo paprasti žemdirbiai, tačiau romėnai, pavyzdžiui, Julijus Cezaris rašė ir apie žiaurius germanų karius. Kai kurie mokslininkai mano, kad romėnai galbūt net aprūpino Danijos gentis ginklais, galbūt norėdami palaikyti taiką pasienyje su Skandinavija.
|
Archeologai rado slėptuvę rugpjūčio mėnesį vykdydami greitkelio plėtros projektą Liosningo Siondermarko vietovėje. Metaliniai ginklai gulėjo po dviem V a. pradžios namais, kurie greičiausiai priklausė kokiam galingam asmeniui, galinčiam suburti kariuomenę. Kadangi ginklai buvo sąmoningai užkasti sugriaunant namus, tyrėjai mano, kad jie buvo paaukoti po sėkmės kare. Slėptuvėje buvo 119 iečių ir ietigalių, aštuoni kalavijai, penki peiliai, vienas kirvis ir reti grandininiai šarvai.
Pietų Skandinavijoje rasta labai nedaug geležies amžiaus grandininių šarvų, o Liosningo šarvai yra pirmieji, rasti gyvenvietėje, o ne palaidojimo vietoje, teigiama pranešime. Pasak archeologų, šių sudėtingų šarvų gamyba buvo brangi ir užėmė daug laiko, todėl jie tikriausiai priklausė pačiam vadui.
Be ginklų, archeologai rado dviejų bronzinių kaklo žiedų, vadinamų „priesaikos žiedais“, fragmentus. Šie aksesuarai geležies amžiuje buvo valdžios simboliai, patvirtinantys vado įtaką. Archeologai taip pat rado žirgo antsnukio ir rago fragmentų, taip pat nemažai geležinių ir bronzinių daiktų, kuriuos dar reikia ištirti.
Nors ginklų slėptuvė aiškiai siejama su geležies amžiaus vado namais, archeologai nėra tikri, ar daiktai priklausė vietos kariams, ar buvo sukaupti kaip karo grobis. Tačiau panašus geležies amžiaus lobis, rastas Vindelevo miestelyje, esančiame vos už 16 km į vakarus nuo Liosningo, rodo, kad šioje vietovėje būta daug galingų vadų. Tyrėjai ir toliau tęs vietovės bei joje esančio ginklų aukuro analizę, kad geriau suprastų geležies amžiaus karius ir visuomenę.