Pragręžė Antarkties ledą. „Atrado kažką netikėto...“ ()
Italų mokslininkai per savo ekspediciją į Antarktidą padarė įdomų atradimą.
© Αναστασία Πορτνά, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Antarctica-cold-floating-48178.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai išgręžė ledą ir rado rezervuarą, kuriame buvo rasta gyvybė. Tai paprastos formos ir gali būti, kad organizmai buvo išsaugoti net milijonus metų. Tai vertingas patarimas, susijęs su gyvybės paieškomis už Žemės ribų.
Gyvybė Žemėje keitėsi milijonus metų. Šiuo metu randama senovinių formų liekanų fosilijų pavidalu. Tuo tarpu amžinojo įšalo padengtų vietovių atveju situacija yra kitokia – tai geriausiai liudija italų tyrinėtojų atradimas Antarktidoje.
2019-2020 metais vyko italų mokslinė ekspedicija į Antarktidą. Tyrimo metu lede buvo išgręžtas iki 11 metrų gylio gręžinys. Tai vyko prie Enigmos ežero Viktorijos žemėje rytinėje žemyno dalyje. Po ledu buvo rasta skysto vandens rezervuaras, bet tai dar ne viskas!
|
Bandymų metu surinktuose mėginiuose buvo rasta gyvybė. Teigiama, kad skystas vanduo atkeliauja iš netoliese esančio amorfinio ledyno. DNR sekos nustatymas parodė, kad vandenyje yra Patescibacteria tipo bakterijų. Tai įdomu, nes anksčiau tokių organizmų Antarktidoje nebuvo pastebėta.
„Enigmos ežere gyvena filogenetiškai įvairi ir turtinga biomasės mikrobų ekosistema, kuri išskiria jį nuo nuolatinių ledu dengtų Antarktidos ežerų“, – pasakoja mokslininkai.
Gali būti, kad tai gyvybės formos, išsaugotos milijonus metų. Planuojamos tolesnės ekspedicijos prie Enigmos ežero. Mokslininkai nori toliau tyrinėti šią sritį ir sako, kad tai bus „dar vienas žingsnis į nežinomybę“.
Mokslininkai ilgą laiką bandė rasti gyvybę už mūsų planetos ribų. Tačiau italų tyrinėtojų atradimas suteikia vertingą užuominą, kur jos ieškoti. Vienas iš taikinių yra Marsas, tačiau paieškas ten greičiausiai teks atlikti po paviršiumi.
Daugelis mokslininkų žiūri toliau. Mokslininkai taikosi į pasirinktus Jupiterio ir Saturno palydovus. Tai Europa (Jupiterio palydovas) ir Enceladas (Saturno palydovas), objektai, padengti kilometrų ilgio ledo sluoksniais, po kurių yra skysti vandenynai. Įtariama, kad ten gali būti paprastų gyvybės formų, kurios prisitaikė prie panašių sąlygų kaip Antarktidoje.
Jau paleisti du kosminiai zondai, tiriantys Europą ir turintys išsiaiškinti, ar šis pasaulis tinkamas gyvybei. Tai NASA „Europa Clipper“ (paleistas 2024 m. spalį) ir ESA JUICE (paleistas 2023 m. balandį).
