Ledo tirpimas Antarktidoje gali pažadinti senovės blogį. „Niekas negali jo sustabdyti“ (2)
Po savo ledo danga Antarktida slepia senovės ir seniai pamirštą grėsmę.
© Ehquionest, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mont_Erebus_en_Antarctique.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po baltojo žemyno ledu slepiasi senoviniai ugnikalniai, kurių dauguma snaudžia, tačiau tai netrukus gali pasikeisti, rašo „IFLScience“.
Mokslininkų teigimu, Antarktidos ugnikalniai gali pabusti tirpstant ledynams, dėl kurių prasidės grandininė reakcija.
Paskutinis didelio masto ledynų tirpimas Žemėje įvyko prieš 7 000 – 12 000 metų, kai baigėsi paskutinis ledynmetis. Tuo metu vulkaninis aktyvumas sausumoje padidėjo 2–6 kartus, palyginti su įprastu lygiu. Mokslininkai mano, kad ugnikalnių pabudimas buvo susijęs su ledynų tirpimu – tai sumažino spaudimą Žemės mantijai, todėl į paviršių iškilo daugiau magmos.
|
Naują atšilimo erą sukelia žmogaus sukelta klimato kaita. Kita vertus, Antarktidoje vis dažniau pastebimi streso požymiai, įskaitant rekordines karščio bangas ir sparčiai didėjantį ledo praradimą.
Mokslininkai mano, kad klimato kaita Antarktidoje gali sukelti vulkanizmo pliūpsnį, panašų į tą, kuris įvyko prieš 7000 metų.
„Sumažėjus ledo spaudimui ugnikalniams, magmos viduje įstrigusios dujos pradės išsiskirti, kaip dujos iš atkimšto šampano butelio, sukeldamos išsiveržimą“, – teigė mokslininkai.
Antarktidoje yra daugiau nei 130 žinomų ugnikalnių, kurių dauguma yra paslėpti po ledu, tačiau kai kurie iš jų išlieka aktyvūs. Aukščiausias aktyvus Antarktidos ugnikalnis – Erebusas, kuris nepertraukiamai išsiveržė dešimtmečius, į orą išspjovęs ne tik dujas ir suodžius, bet ir aukso dulkes.
Mokslininkai pažymi, kad šių ugnikalnių pabudimas gali sukelti ugnikalnio ir ledo tirpimo kilpą. Praėjusį kartą vulkaninė veikla Antarktidoje paspartino ledo tirpimą. Faktas yra tas, kad ugnikalniai pradėjo skleisti tamsius pelenus, kurie padidino albedo efektą – tamsesni paviršiai sugeria daugiau šilumos, palyginti su šviesiais.
Toks poveikis gali atsirasti Antarktidoje, jei klimato kaita sukels ugnikalnių išsiveržimus. Dėl to taip pat padidės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje, o tai dar labiau paveiks vidutinę temperatūrą Žemėje. Tai sukels dar daugiau ledo nuostolių, o tai sukels dar daugiau išsiveržimų ir t .t.
