Kaip skaičiuojami šuns metai? Veterinarai nustatė, kada šunims prasideda senatvė ()
Šią temą neseniai išnagrinėjo mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ir Vengrijos, remdamiesi veterinarijos klinikų pacientų duomenimis. Tyrime taip pat buvo atskleista, kokios sveikatos problemos dažniausiai kamuoja vyresnius augintinius.
© Pixabay (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/white-short-coated-dog-160846/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslinis straipsnis, išspausdintas žurnale „Journal of Small Animal Practice“, aprašo šunų senėjimo ypatumus. Jo autoriai – specialistai iš Liverpulio universiteto ir Lorando Eötvöso universiteto Budapešte.
Analizuodami didelę veterinarinių duomenų bazę, mokslininkai nustatė, kad dauguma šunų, laikomų pagyvenusiais, yra vyresni nei 7,25 metų. Vidutinis tyrime dalyvavusių 832 šunų, priskirtų „senjorų“ kategorijai, amžius siekė 12,5 metų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad senėjimo amžius smarkiai priklauso nuo veislės. Mažesnių veislių šunys paprastai pradeda senti vėliau. Pavyzdžiui, vidutinis senstančių Džeko Raselo terjerų amžius šiame tyrime buvo 14,1 metų.
Didesnių veislių šunys sensta greičiau
Labradoro retriveriai ir kitų stambių veislių šunys senjorų grupei buvo priskiriami anksčiau – jų amžiaus ribos svyravo nuo 10,5 iki 13,6 metų, vidutiniškai siekiant apie 12 metų.
Mišrūnai pradėdavo senti sulaukę maždaug 13,2 metų, borderkoliai – 12,7 metų, o kokerspanieliai – 11,7 metų.
|
Tyrėjai, naudodami statistinius duomenų analizės metodus, nustatė penkias dažniausiai pasitaikančias vyresnių šunų sveikatos problemas.
Tarp jų buvo antsvoris, per mažas svoris ir reikšmingas svorio kritimas, užfiksuoti 35 proc. analizuotų pagyvenusių šunų veterinariniuose dokumentuose.
Dažniausios sveikatos problemos vyresnio amžiaus šunims
Raumenų ir skeleto sutrikimai, tokie kaip sąstingis ir sumažėjęs judrumas, buvo užfiksuoti 33 % tirtų šunų. Dantų problemos – nuo dantų akmenų iki periodonto ligų – pasireiškė apie 31 % pagyvenusių keturkojų.
Įdomu tai, kad kokerspanieliai šiomis ligomis sirgo 2,7 karto dažniau nei mišrūnai, kurie buvo naudojami kaip kontrolinė grupė.
Odos sutrikimai, įskaitant infekcijas, odos suglebimą ir plaukų slinkimą, užėmė ketvirtąją vietą, o virškinimo problemos, tokios kaip vėmimas ir viduriavimas, – penktąją.
Šie sveikatos sutrikimai buvo paminėti atitinkamai 28 % ir 22 % šunų veterinarijos įrašuose.
Kalbėdami apie tyrimo svarbą, autoriai pažymėjo, kad pateikta informacija bus naudinga šunų savininkams ir padės jiems pasirengti savo augintinių senėjimui.
Mokslininkai pabrėžė, kad būtina reguliariai tikrintis pas veterinarijos gydytoją ir rūpintis prevencine priežiūra, nes su senėjimu susijusios problemos dažnai persidengia ir laikui bėgant paūmėja.
Vėžio patologijos naujajame darbe nebuvo paminėtos, tačiau ankstesnėse išsamių duomenų rinkinių analizėse buvo nustatytos šunų veislės, kurioms būdinga mažiausia ir didžiausia vėžio rizika.
Kitame moksliniame darbe ekspertai nustatė, kurios veislės linkusios mirti anksčiau nei kitos.
Ar vieni šuns metai tikrai lygūs septyniems žmogaus metams?
Dažnai teigiama, kad vieni šuns gyvenimo metai prilygsta septyniems žmogaus metams, tačiau tai nėra visiškai tikslu. Pavyzdžiui, vienerių metų šuo jau gali turėti palikuonių, o septynerių metų vaikas – dar ne.
Šuns amžiaus atitikimą žmogaus gyvenimo metams geriausiai paaiškina lentelė, kurią sudarė amerikiečių specialistas B. Fosteris savo knygoje „Šuns gyvenimas“.
Šunys sparčiausiai vystosi per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Palyginus su žmonėmis, šešių mėnesių šuniukas gali būti prilyginamas penkerių metų vaikui, o „paauglystė“ prasideda maždaug vienerių metų amžiuje.
Sulaukęs dvejų metų, šuo jau prilygsta 24 metų žmogui. Šis žinojimas yra svarbus dresuojant ir auklėjant augintinį.
Nuo 3 iki 5 metų šuo pasiekia savo brandą – tai laikotarpis, kai jis yra energingiausias ir sumaniausias. Devynerių metų šuo jau laikomas pagyvenusiu. Jo aktyvumas mažėja, jis mieliau renkasi poilsį šiltoje vietoje, o komandų vykdymas tampa mažiau entuziastingas.
Jeigu jūsų augintinis sulaukė 15 metų, tai yra tikras ilgaamžiškumo pasiekimas! Tai ženklas, kad jūs puikiai rūpinotės jo sveikata, užtikrinote tinkamą dresūrą ir sukūrėte jam geriausias gyvenimo sąlygas. Dėl jūsų pastangų šuo galėjo mėgautis ilgesniu ir ramesniu gyvenimu.
Senatvės įtaka šuns sveikatai ir savijautai
Šuns sveikata senatvėje daugiausia priklauso nuo tinkamos mitybos ir reguliarių fizinių pratimų jaunystėje. Senstant augintiniams pradeda pasireikšti įvairios sveikatos problemos, tokios kaip klausos praradimas ar regos sutrikimai.
Vyresnio amžiaus patinams dažnai pasireiškia prostatos problemos, kurios gali sukelti šlapimo sistemos sutrikimus. Be to, solidaus amžiaus šunys dažnai praranda dantis, todėl jų maistas turi būti minkštas, kad nesukeltų papildomų nepatogumų.
Labai svarbu atidžiai stebėti šuns svorį ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamas. Antsvoris yra rimtas pavojus, nes jis sukelia papildomą apkrovą svarbiausioms organizmo sistemoms, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai bei kaulams.
Todėl reguliari svorio kontrolė tampa būtina, ypač šuns senatvėje.
Veterinaro konsultacijos turėtų būti neatsiejama augintinio priežiūros dalis per visą jo gyvenimą. Anksti pastebėtos sveikatos problemos yra lengviau gydomos ir dažnai mažiau komplikuotos nei uždelstos ligos.
Galiausiai, kiekvieno šeimininko gyvenime ateina sunkus momentas, kai tenka apsispręsti: ar pratęsti gyvūno gyvenimą, jei jis sunkiai serga, ar leisti jam užmigti, išvengiant kančių.
Šis sprendimas yra sudėtingas ir reikalauja didžiulės atsakomybės. Atsisveikinti su mylimu augintiniu visada yra skausminga, tačiau tai neišvengiama gyvenimo dalis, kuriai reikia būti pasirengus.
