„Misija – „paliesti“ Saulę. Atėjo akimirka, kurios laukėme beveik 60 metų“ ()
Po mažiau nei dviejų savaičių kosminis laivas, vykdydamas misiją „paliesti“ Saulę, praskries pro artimiausios žvaigždės atmosferą.
© NASA (Public Domain) | https://picryl.com/media/solar-probe-plus-observing-the-sun-b50fe0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Per šių metų Kūčias Parkerio Saulės zondas taps arčiausiai žvaigždės kada nors buvusiu žmogaus sukurtu objektu“, – gruodžio 10 d. Vašingtone vykusiame Amerikos geofizikų sąjungos posėdyje sakė Nouras Rawafi iš Johno Hopkinso universiteto.
„Atėjo akimirka, kurios laukėme beveik 60 metų“.
Zondas perihelį – arčiausiai Saulės esantį orbitos tašką – pasieks gruodžio 24 d. apie 13 val. 40 min. Lietuvos laiku. Nuo zondo paleidimo 2018 m. jis 21 kartą praskriejo šalia m8s7 žvaigždės, tačiau dabar tai bus artimiausias jo apsilankymas iki šiol – vos už 6,2 mln. km nuo Saulės. Be to, zondas Saulės atmosferoje praleis daugiau laiko nei ankstesniuose prasilenkimuose, o nuo beveik 1000 °C temperatūros jį saugos 11 cm storio anglies kompozito skydas.
|
Tyrėjų skaičiavimais, tai pakankamai arti, kad būtų galima laikyti prisilietimu prie Saulės.
„Saulės paviršiaus nėra, – sako N. Rawafi. – Saulės vainikas yra Saulė. Ir Parkerio Saulės zondas skris per jį.“
Šis praskriejimas leis kosminiam aparatui atlikti precedento neturinčius išsamius Saulės aktyvumo matavimus, įskaitant tiesioginius magnetinių bangų matavimus, kurie gali paaiškinti, kodėl vainikas yra daug karštesnis už Saulės vidų.
Šie artimieji matavimai bus ypač vertingi, jei bus derinami su kitų iš toliau Saulę stebinčių prietaisų – pavyzdžiui, esančių Tarptautinėje kosminėje stotyje – duomenimis. Stebint, kaip keičiasi Saulės dalelės, kai jos palieka heliosferą – Saulės magnetinio poveikio ribą – galima būtų atskleisti dar daugiau informacijos.
„Galime pamatyti, pro ką praskrido Parkerio Saulės zondas, ir stebėti, kaip dujos keičiasi, kai išteka iš heliosferos“, – sako Nicholeen Viall iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro. Po gruodžio 24 d. prireiks kelių dienų, kol 191 km per sekundę greičiu judantis zondas nukeliaus pakankamai toli nuo trukdančios Saulės spinduliuotės, kad galėtų pradėti siųsti surinktus duomenis į Žemę.
Ankstesni praskriejimai vyko Saulės minimumo metu, kai Saulės aktyvumas yra mažiausias, o šis artimiausias priartėjimas taip pat sutaps su Saulės maksimumu. Saulės dėmės, Saulės vėjas ir audros šiuo metu yra aktyviausios – o tai padės atskleisti šią Saulės ciklo dalį.
„Tikiuosi, kad stipriausia iki šiol užfiksuota Saulės audra įvyks būtent tuo metu, kai pro šalį praskris zondas“, – sako N. Rawafi.
Parengta pagal „New Scientist“.
