Kodėl žmonės linkę vartoti tai, kas su laipsniais? Kalta evoliucija – beždžionės tai irgi daro, tik turi kitą tikslą ()
Tikėtina, kad šį tą iš jų paveldėjome.
© ambquinn (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/tamarin-cotton-top-tamarin-monkey-8329530/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Primatai – dideli saldžių pernokusių vaisių mėgėjai. Tokiuose gali būti net iki 2 proc. etanolio. Kadangi mes ir primatai esame artimi giminaičiai, tikėtina, kad šį tą iš jų paveldėjome. Nes to norėjo evoliucija.
Dar ne taip seniai į tai, kad primatai mėgsta vaisius „su laipsniais“, mokslas žvelgė skeptiškai – panašiai kaip į anekdotą. Kad beždžionės vis dėlto gali jausti silpnybę alkoholiui, rimtą hipotezę pirmasis 2000 metais iškėlė amerikietis biologas iš Kalifornijos Berklio universiteto Robertas Dadlis.
Mokslininko nuomonė buvo tokia: etanolio kvapo ir skonio potraukis yra evoliucinis pranašumas, leidžiantis primatams išsirinkti labiausiai sunokusius, taigi daugiausia vitaminų turinčius vaisius. Prireikė dar beveik ketvirčio amžiaus, bet amerikiečiai zoologai neseniai paskelbė juodakuokščių marmozečių pavyzdžiu įsitikinę, jog laukinės beždžionės iš tiesų tikslingai minta vaisiais su etanoliu. Ir daro tą greičiausiai dėl kalorijų, kurių fermentuotuose vaisiuose būna daugiau nei šviežiuose. O kuo daugiau kalorijų, tuo daugiau energijos.
|
Žmonės tokį beždžionių elgesį turėjo pastebėti jau seniai. Nes tik tuos vaisius, kuriuos valgo vorabeždžionės, Centrinės ir Pietų Amerikos indėnai naudoja savo tradiciniam fermentuotam alkoholiniam gėrimui chicha gaminti.
Kodėl žmonėms patinka alkoholis?
Grynai moksliniu požiūriu stipriųjų gėrimų populiarumą turbūt geriausiai paaiškintų nesąmoningas žmogaus siekis semtis gyvybinės energijos. Tarkime, kuo daugiau fermentuotų vaisių suvalgome – teoriškai, – tuo daugiau jėgų atsiranda. Nors ir yra šalutinis poveikis: lengvai apgirstame. Tačiau evoliucija nenumanė, kad žmonės pranoks savo pirmtakus ir išmoks išgauti gryną spiritą, ir nekaltas primatų pomėgis virs Homo sapiens liga.
Tą savo laiku pabrėžė ir biologas R. Dadlis. Jis tikino, kad laukinių gyvūnų, skirtingai nei žmonių, priklausomybė nuo alkoholio yra nekenksminga. Pavyzdžiui, vorabeždžionės net nespėja apsvaigti – jų skrandžiuose netelpa tiek vaisių, kiek reikėtų apgirsti. Juk, kaip minėta, etanolio kiekis vaisiuose itin mažas – iki 2 proc. Vis dėlto genai, atsakingi už alkoholio išskaidymą, paplitę tarp visų žinduolių, mintančių vaisiais ir nektaru.
Žmonėms, kaip ir kitiems primatams, būdinga geno mutacija, pagerinanti etanolio išskaidymą 40 kartų. Zoologams dar teks išsiaiškinti, kokius konkrečiai pranašumus šis genas duoda gyvūnams. Tačiau jau yra versija, kad papildomos kalorijos suteikia primatams jėgų ieškant ėdesio.
