Šešiametis rado akmenį – pasirodo, tai yra 50 000 metų senumo dirbinys. „Naudojo kaulų laužymui“ ()
Prieš trejus metus tuomet šešiametis berniukas Benas Sasekso (Anglija) paplūdimyje aptiko keistą akmenį. Jis parsinešė ją namo, bet paskui pamiršo. Dabar nustatyta, kas tai iš tikrųjų yra – 50 000 metų senumo neandertaliečio kirvukas.
© Vortingo teatrų ir muziejaus nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš trejus metus tuomet šešiametis berniukas Benas Sasekso (Anglija) paplūdimyje aptiko keistą akmenį. Jis parsinešė ją namo, bet paskui pamiršo. Dabar nustatyta, kas tai iš tikrųjų yra – 50 000 metų senumo neandertaliečio kirvukas.
Kai Vortingo teatrų ir muziejaus archeologijos ir socialinės istorijos kuratorius Jamesas Sainsbury gavo elektroninį laišką iš Beno motinos apie sūnaus radinį, jis nesitikėjo, kad daiktas bus kuo nors ypatingas.
„Visą laiką gaunu tokių laiškų, ypač apie paplūdimio radinius, ir dažniausiai tai būna tiesiog keistai atrodantys akmenys, – pasakoja mokslininkas. – Tačiau vos tik pamačiau nuotrauką, pagalvojau: tai – naujojo paleolito neandertaliečio rankinis kirvis. Tai visiškai neįtikėtinas radinys.“
Pasak J. Sainsbury, neandertaliečių kirvukus yra palyginti maži ir jų „galva“ – tamsi dvipusė skeltė, todėl juos nesunku atpažinti. Jie aiškiai skiriasi nuo viduriniojo ar ankstyvojo paleolito radinių Sasekse. Neandertaliečiai šiuos įrankius naudojo, pavyzdžiui, kaulų laužymui siekiant išsiurbti kaulų čiulpus.
|
J. Sainsbury konkrečiai identifikavo artefaktą kaip vadinamąjį Mousterio kirvelį, o tai reiškia, kad „jis yra iš to labai vėlyvo neandertaliečių laikotarpio, kai jų dienos Europoje ir Britanijoje buvo tikrai suskaičiuotos“. Tyrėjas pridūrė, kad kai kurie mokslininkai netgi teigia, jog Mousterio rankinius kirvius gamino paskutinės neandertaliečių kartos toje teritorijoje.
„Kalbant apie Saseksą, tai tikrai gana retas atvejis, – sako J. Sainsbury. – Savo muziejuje turime tik vienintelį pavyzdį. Jie itin reti, nes, kaip spėjama, neandertaliečių populiacijos tankis buvo labai mažas“.
Lapkričio 24 d. Benas su šeima pristatė artefaktą į Vortingo muziejų – kur J. Sainsbury patvirtino, kad tai iš tiesų neandertaliečio kirvis. Kadangi artefaktas atrodo „šviežias“ ir nesugadintas, jis įtaria, kad didžiąją savo istorijos dalį jis buvo saugiai palaidotas po vandeniu.
„Labai mažai tikėtina, kad jis būtų patekęs į krantą tokiame paplūdimio aukštyje ir nebūtų pažeistas, – aiškina mokslininkas. – Todėl manau, kad jis buvo atgabentas kartu su tonomis žvirgždo gabalų, kad padidintų paplūdimio apsaugą, arba iš Lamanšo sąsiaurio, kur galėjo būti iškastas senoje upės vagoje, kuri dabar yra po vandeniu, arba iš Šiaurės jūros, iš Dogerlando teritorijos.“
Dogerlandas – tai dabar Šiaurės jūros dugne esantis regionas, kuriame kadaise gyveno priešistoriniai žmonės – kol maždaug prieš 8000 metų pakilus jūros lygiui ši žemė buvo užlieta. J. Sainsbury ir jo kolegos vis dar aiškinasi, kada paskutinė akmenų partija buvo išpilta Šoremo paplūdimyje.
„Benui dabar 9-eri ir jis tikrai žino, kas tai yra bronzos, geležies ir romėnų amžiai“, – sako K. Sainsbury. – Akivaizdu, kad jis tikrai domisi archeologija.“
Benas paskolino rankinį kirvį Vortingo teatrams ir muziejui, o J. Sainsbury įtraukė jį į ekspoziciją praėjus vos valandai po susitikimo su Beno šeima. Kirvis ten bus iki vasario mėnesio, o kuratorius džiaugiasi, kad paroda jau dabar sulaukia daugiau lankytojų nei įprastai, rašo „Live Science“.
