Mikologė O. Motiejūnaitė. Grybavimo patalpose ypatumai (4)
„Grybauti“ galima ir namuose, – juokais sako VPU docentė, mikologė Ona Motiejūnaitė ir perspėja, kad per daug uoliai sandarindami patalpas galime susidurti su mikroskopinių (liaudyje vadinamų pelėsiniais, mokslininkų – mikromicetais) grybų plitimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juodgrybių kolonijos
Ant būsto vidinių sienų, vonios kambariuose, virtuvėse dažnai pastebime juodas dėmes, liaudyje vadinamas tinko grybeliu. Tai bene labiausiai paplitęs patalpų grybo - juodgrybio (Cladosporium) kolonijos.
Šis grybas auga lėtai, tačiau jam tinka patarlė „tyli kiaulė gilią šaknį knisa“, nes juodgrybis prisitaiko prie pačių ekstremaliausių sąlygų, o augdamas pateikia nemažai siurprizų net ir mokslininkams.
Juodgrybiai paplitę visuose žemynuose ir yra randami pačiose neįtikinamiausiose vietose. Jų sporos lengvai plinta oro srovėmis. Neretai juodgrybiai aptinkami pašaruose, kuriuose augdami išskiria toksinus, todėl pašarai tampa nuodingais. Šių grybų galima rasti ant maisto produktų šaldytuvuose, knygose, ant stiklinių ir metalinių paviršių ir netgi dervose, gumoje, asfalte, naftos produktuose, žibale, įvairių rūšių benzine.
Kaip naftos produktų ir benzino „mėgėjai“ išsiskiria Cladosporium resinae rūšies grybai, kurie dar vadinami „žibalo grybeliais“. Jų spartus vystymasis benzine gali būti transporto priemonių gedimo priežastimi. Juodgrybiai randami paukščių lizduose ir ant jų plunksnų. Šiuo atveju paukščiai tampa grybų platintojais aplinkoje. Šie grybai yra ir „meno mėgėjai“, jų augimas ant meno kūrinių sukelia restauratoriams nemažai rūpesčių. Šie grybai – vieni iš nedaugelio, augantys ir žemoje temperatūroje. Tai įrodo jų atsparumą aplinkos veiksniams. Toks stebinantis jų atsparumas siejamas su tamsios spalvos pigmentais – melaninais. Atskirų rūšių juodgrybiai auga nuo -7 iki +37º C temperatūroje, išlieka gyvybingi ir aukštesnėje kaip 60 ºC.Sandara. Įvairių rūšių juodgrybių kolonijos dažniausiai būna tamsiai rudai žalsvos spalvos su pilkšvu, juodu atspalviais, aksominiu paviršiumi. Apatinė kolonijos pusė beveik juoda su žaliu ar rudu atspalviais. Ant maisto produktų juodgrybių kolonijos per 10 parų užauga tik 2-4 cm skersmens.
Augdami ant įvairios cheminės sudėties paviršių juodgrybiai juos ardo, keičia sudėtį. Iš vienos pusės tai yra gerai, nes galima šiuos grybus taikyti kenksmingų aplinkai medžiagų utilizavimui, jie yra naudingi humuso susidarymui dirvoje. Tačiau iš kitos pusės, augdami ten kur yra nepageidaujami, juodgrybiai suardo reikalingas medžiagas, prietaisus, išskiria nuodingas medžiagas.
Šios destruktyvios savybės susijusios su aktyviu grybų funkcionavimu produkuojant į aplinką chemines medžiagas: alkoholius, esterius, rūgštis. Juodgrybio sukeltos ligos vadinamos juodligėmis (kladosporiozėmis; Cladosporiosis)
Ligos
Dažnai juodgrybiai pažeidžia bulvinių, bastutinių šeimos augalus, javus, sukelia rūsiuose, kaupuose laikomų daržovių puvinius. Grybų plantacijos gali plisti ir šiltamiuose, sukeldamos pomidorų rudąsias dėmėtliges, pažeisti agurkų lapus, stiebus ir vaisius.
Sergančių augalų derlius mažėja, vaisiai noksta lėčiau. Infekcijai plisti palankios sąlygos yra esant santykinei oro drėgmei 80-96 %, o temperatūrai 10-27°C. Sukėlėjas išlieka gyvybingas sirgusių augalų liekanose, ant medinių šiltnamio konstrukcijų, taip pat gali būti pernešamas su sėkla.
Vienas pavojingiausių - Cladosporium herbarum - smarkiai plinta lietingomis vasaromis, pažeidžia javų varpas, o grybų užkrėsti grūdai gali būti nuodingi žmogui.
Medikų yra diagnozuoti juodgrybių sukelti žmogaus ir gyvūnų susirgimai: alergijos, kvėpavimo organų, gleivinės, odos, akių ragenos, smegenų audinio pažeidimai.
Ką daryti, kad šis nepageidaujamas svečias paliktų mūsų namus?
Vienareikšmiško atsakymo nėra.
Visų pirma reikia sukurti sąlygas, kurios yra netinkamos grybo augimui. Labai svarbu sumažinti drėgmę, sutvarkyti hidroizoliaciją, dažnai vėdinti patalpas, valyti paviršius, naudoti fungicidinių (fungicidai – medžiagos, stabdančios grybų augimą, - red. past.) savybių turinčius dažus ar kitas apdailos priemones.
Šiltnamiuose taip pat svarbus vėdinimas, švaros laikymasis, švarios sėklos naudojimas.
Nuo seno žinoma, kad grybai prasčiau auga esant šarminei substrato reakcijai. Taigi, muilu ar kitomis valymo priemonėmis stropiai nuplauti pažeistas sienas yra gerai. Svarbu valant nepalikti grybo pradų.
Efektyviai grybų augimą slopina valymo ir balinimo priemonės, turinčios chloro. Nuo seno žinoma, kad stiprios fungicidinės savybės būdingos formalinui (buvo naudojamas 2 proc. formalino tirpalas), specialiai tam naudojamas natrio chloro tirpalas, tačiau nereikia pamiršti, kad chloro turinčios priemonės kenksmingos ir žmogui. Kartais gali padėti ir vandenilio peroksidas (3 proc.).
Efektyviai grybų augimą slopina mirtenės, eukalipto, kedrų, pušų ir kiti eteriniai aliejai. Šiuo metu prekyboje yra specialiai grybams patalpose naikinti skirtų priemonių.
Paviršių dezinfekavimui naudojamos veikliosios medžiagos: vario sulfatas, boro junginiai, actas su boraksu (3 šaukštai acto ir šaukštelis borakso 2 stiklinėms karšto vandens), BAC (ketvirtiniai amonio junginiai: alkil-dimetil-benzilamonio chloridas), OIT (2-oktil-2H-izotiazol-3-onas), OPP (ortofenil-fenolas) ir daug kitų.
Nereikia pamiršti, kad grybai prisitaiko prie cheminių medžiagų ir, jeigu bus tinkamos sąlygos jiems augti, tai reikės vis didesnių valymo priemonių koncentracijų, o grybų padermės kuo toliau tuo bus atsparesnės jų poveikiui.
