Ar gali būti apgyvendintos dykumos planetos iš „Dune“ ir „Star Wars“. NASA turi atsakymą (Video) ()
Naujas NASA mokslininkų tyrimas gali būti didžiulis nusivylimas fantastinių filmų visatų gerbėjams.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslinės fantastikos rašytojai, taip pat fantastinių filmų scenaristai mėgsta užpildyti dykumos planetas įvairiomis gyvybės formomis. Tokie pasauliai užima pagrindinę vietą tokiuose blokbasteriuose kaip „Kopa“ (Dune) ir „Žvaigždžių karai“ (Star Wars). Šių kino visatų gerbėjus tikriausiai nuvils NASA mokslininkų išsiaiškinimai, ar tokiose dykumų planetose galima gyventi, rašo „Space“.
Nevaisingame, dykumos kraštovaizdyje Arakio (Arrakis) planetoje, kur vyksta knygų ir filmų veiksmas „Kopoje“, knibžda tūkstančiai mirtinų smėlio kirminų. Tačiau net dykumų planetose, esančiose jų žvaigždžių gyvybės zonose, kur galėtų vystytis nežemiškos rūšys, gyvybė vargu ar išliks. Taip yra dėl to, kad šios planetos labai greitai praranda didžiąją dalį vandens, mano mokslininkai.
|
Tyrimo autoriai teigia, kad planetoms, laikomoms tinkamomis gyvybei, tikriausiai reikia vandens paviršiuje. Mokslininkai išsiaiškino, kad vanduo vaidina pagrindinį vaidmenį užkertant kelią temperatūros svyravimams planetoje. Kad gyvybė Žemėje išgyventų, paprastai reikalinga gana stabili temperatūra, todėl tikėtina, kad tas pats galioja ir kituose pasauliuose.
Tokios dykumos planetos, kuriose vandens yra daug mažiau nei viename Žemės vandenyne, gali būti įprastas reiškinys visoje Visatoje. Kaip parodė modeliavimas, stabiliam klimatui palaikyti reikalingas ribinis vandens kiekis. Net jei planeta yra savo žvaigždės gyvybės zonoje, kur sąlygos leidžia palaikyti vidutinį klimatą ir skystą vandenį, jei joje yra per mažai vandens, ji tampa netinkama gyventi, teigia mokslininkai.
Tyrėjai padarė išvadą, kad į Žemę panašios planetos, kuriose gausu vandens, paprastai išlieka stabilios klimato požiūriu maždaug 4,5 milijardo metų. Tačiau planetos, kuriose mažai vandens, tikriausiai galiausiai praranda šį vandenį ir tampa nestabilios. Ypatingą pavojų kelia planetos, kuriose vandens padengimas mažesnis nei 10 %.
Dėl vandens kiekio praradimo gali sutrikti anglies ciklas, kai dėl silikatų atmosferos poveikio anglies dioksidas iš atmosferos bus nustotas šalinti, o planetoje vyks nekontroliuojama klimato kaita.
Tai atsitiko Veneroje, kuri kažkada turėjo skysto vandens vandenynus, mano mokslininkai. Bet dabar tai karšta dykuma. Jei kiti potencialiai gyventi tinkami dykumų pasauliai prarastų vandenį taip pat, kaip Venera, mažai tikėtina, kad tose planetose galėtų išlikti gyvybė. Tai taikoma Arakiui („Kopa“) arba Tatuinui (Tatooine) iš „Žvaigždžių karų“.
Tuo pačiu metu mokslininkai teigia, kad jų prognozės apie tokių dykumų pasaulių populiaciją yra pagrįstos supratimu apie evoliuciją Žemėje ir apie tai, kokia gali būti gyvybė apskritai. Mokslininkai taip pat spėja, kad gyvos būtybės tokiose dykumų planetose, kaip rodo filmai, galėjo būti atvežtos į tas planetas ir galėjo būti genetiškai modifikuotos, kad išliktų.
Tačiau vietinė gyvybė tokiuose dykumų pasauliuose negalėjo atsirasti, juo labiau išsivystyti, mano mokslininkai.
