Ekstremalus įvykis. Netikėjo, kad tai įmanoma. Drebinantis „pabaisos“ dydis ()
Reiškinys mokslininkams vis dar menkai suprantamas, tačiau jis gali būti daugelio garsių nelaimingų atsitikimų jūrose ir vandenynuose priežastis.
© lucas andreatta, public domain | https://www.pexels.com/photo/grayscale-photo-of-a-wave-13347897/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2020 metų pabaigoje specialus matavimo plūduras, priklausantis tyrimų institutui „MarineLabs“, užfiksavo neįtikėtiną vandens lygio padidėjimą prie Britų Kolumbijos krantų, Kanadoje. Vienu metu banga įrenginį pakėlė į 17,6 metro aukštį. Ką tik mokslininkų paskelbtas tyrimas rodo, kad ši banga buvo beveik 3 kartus didesnė už visas toje vietovėje tuo metu buvusias bangas. Ji buvo pavadinta Ucuelet banga.
Tai buvo banga-žudikė (rogue wave). Pagal apibrėžimą banga-žudikė laikoma banga, kuri bent du kartus viršija aplinkinės jūros būklės aukštį. Tačiau šiuo atveju skirtumas buvo dar didesnis.
„Ucluelet banga yra turbūt pati ekstremaliausia pastebėta banga-žudikė“, – sakė fizikas Johannesas Gemmrichas iš Viktorijos universiteto.
Iki šiol pasaulio mokslinėje literatūroje užfiksuoti vos keli panašūs įvykiai atviroje jūroje, tačiau nė vienas iš jų nepasiekė tokios didelės aukščio disproporcijos.
„MarineLabs“ ekspertų dėmesį patraukė neįprastas reiškinys, kuris pats kelia rimtą grėsmę jūrų saugumui.
|
„Mūsų tikslas yra pagerinti saugumą ir sprendimų priėmimą, labai svarbų jūrų operacijoms ir pakrančių bendruomenių gerovei, atliekant kranto linijos tyrimus“, – komentavo instituto generalinis direktorius Scottas Beatty. „Tokios kartą per tūkstantmetį kartojamos bangos fiksavimas mūsų artimiausioje aplinkoje parodo, kokie galingi gali būti duomenys apie jūrų saugumą“.
Šimtmečius bangos-žudikės buvo laikomos jūrine legenda, dažniausiai pasikartojančia jūreivių pasakojimuose. Tik 1995 m. buvo oficialiai patvirtintas tikrasis jų egzistavimas. Be to, nors jos dažniausiai siejamos su tolimu vandenynu, mokslininkai jas taip pat užfiksuoja dideliuose ežeruose. Tokių kolosų susidarymo fiziniai procesai vis dar nėra visiškai suprantami.
XIX amžiuje viešai išjuoktas prancūzų karininkas ir tyrinėtojas Žiulis Dumontas d'Urvilis, savo ekspedicijų metu matęs daugiau nei 30 metrų aukščio bangas. To meto fiziniai modeliai tokius reiškinius laikė neįmanomais.
Proveržis įvyko tobulėjant matavimo technologijoms ir tobulinant stebėjimo metodus: vis dažniau buvo naudojami plūdurai, radarai ir palydovai, galintys fiksuoti vandens lygio pokyčius. Dėl to sistemingai daugėjo įrodymų, kad bangos staiga gali įgauti įspūdingą dydį, kartais prarydamos laivus ir sunaikindamos jūrinius įrenginius.
Simbolinis proveržio momentas buvo 1995 metų sausio 1-oji, kai maždaug 160 kilometrų nuo Norvegijos krantų esanti gręžimo platforma „Draupner“ užfiksavo 25,6 metro bangos aukštį. Rezultatas visiškai prieštaravo to meto okeanografiniams modeliams. Anksčiau mokslo bendruomenė netikėjo pranešimais, kad egzistuoja iki 30 metrų siekiančios bangos, ir laikė tai jūriniais mitais.
Patvirtinti „Draupnerio bangos“ duomenys tuo metu sukėlė nemenką sensaciją. Kaip paaiškėjo, matavimo vertės labai skyrėsi nuo visų teorinių vidurkių. Vėlesniais metais atsirado papildomų stebėjimų, įskaitant net vidaus vandenis, kurie įrodė, kad bangos-žudikės nėra tokios retos, kaip manyta anksčiau. Jų pasitaiko įvairiose pasaulio vietose, nors dažnai nepastebima dėl nenuspėjamumo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Šiuolaikiniai tyrimai, naudojant skaitmeninius modelius ir palydovinius stebėjimus, patvirtina, kad bangos gali pasiekti net keturis kartus didesnį aukštį, nei manyta anksčiau. Kaip pabrėžia inžinierius Markas McAllisteris iš Oksfordo universiteto, pažangių modeliavimo įrankių ir laboratorinių matavimų naudojimas atskleidė sudėtingų bangų egzistavimą su dideliu vadinamuoju. krypties divergencija, kuri gali ir toliau didėti net prasidėjus keteros griuvimui.
2020 m. Kanados, Australijos ir Europos mokslininkų komanda žurnale „Science Advances“ paskelbė vidutinių bangų aukščio padidėjimo Ramiajame vandenyne prognozes XXI amžiuje. Remiantis daugelio klimato modelių analize, nurodyta, kad iki 2100 m. ekstremalių reiškinių, įskaitant bangas-žudikes, gali atsirasti dažniau ir jos gali pasiekti didesnę amplitudę, ypač didelėse platumose.
Manoma, kad visuotinis atšilimas turės įtakos vėjo greičio ir krypčių pokyčiams, skatins tolesnių ekstremalių reiškinių formavimąsi. Sukurti modeliai leidžia geriau įvertinti galimų grėsmių mastą, tačiau būtinos vis geresnės aptikimo priemonės. Pavyzdžiui, šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka unikalus „FloWave Ocean Energy Research Facility“ bandymų baseinas Edinburge (Škotija), kuriame mokslininkai imituoja daugiakryptes bangas ir tikrina, kaip sukuriamos jų ekstremalios formos.
Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad klimatui toliau šylant, gali padidėti aukštesnių nei vidutinių bangų dalis. Padidėjusi vėjo energija ir dažnesni krypties keitimai gali sukelti didesnes sankaupas. Tais atvejais, kai daug bangų ateina iš skirtingų krypčių ir persidengia vienoje srityje, atsiranda fokusavimo efektas. Eksperimentiniai rezultatai rodo, kad toks reiškinys gali sukelti bangą, daug didesnę nei standartinė keteros lūžio riba.
Šios išvados padarytos tiriant vadinamąją stacionarios bangos, kurios susidaro staiga susiliejus skirtingų krypčių bangoms. Tam tikromis sąlygomis viena banga gali sugerti gretimų keterų energiją, augti iki nenuspėjamo dydžio.
Bangos-žudikės kelia rimtą grėsmę jūrų infrastruktūrai, įskaitant vėjo jėgaines, naftos platformas ir komercinius laivus. „MarineLabs“ duomenimis, net ir toli nuo sausumos kylančios bangos gali su didele jėga smogti pakrantės įrenginiais. Savo ruožtu ten, kur aukštesnės bangos pasiekia krantą, gali kilti pavojingas potvynis.
Kai kurie aštuntajame dešimtmetyje paslaptingomis aplinkybėmis dingę laivai galėjo tapti tokių bangų aukomis. Tai rodo vėliau rastos gelbėjimo įrangos apgadinimo pobūdis ir nuolaužų fragmentai, kurie atrodė taip, lyg būtų nupjauti galingo vertikalaus smūgio. Šiandien manoma, kad šį reiškinį lemia daug veiksnių, įskaitant: abipusis iš skirtingų krypčių tekančių bangų persidengimas, staigūs vėjo greičio ir krypties pokyčiai arba vadinamasis bangos fokusavimo efektas.
Dėl galimo ekstremalių bangų aukščio padidėjimo dėl klimato kaitos tarptautinės jūrų organizacijos ir pakrančių infrastruktūros inžinieriai vis dažniau įtraukia atnaujintus okeanografinius modelius planuodami ir statydami atviroje jūroje esančius įrenginius. Didesnė apsauga nuo audrų viršįtampių tampa būtinybe daugeliui pakrančių regionų ir jūros pramonei, ypač pažeidžiamiausiose Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Atlanto vietose.
