Kas, jeigu Saulės sistemoje būtų superžemė. Štai kas nutiktų mūsų planetai ()
Papildomos didelės planetos buvimas pagal blogiausią scenarijų sukeltų katastrofiškų pasekmių Žemei.
© NASA Universe, CC BY 2.0 | https://www.flickr.com/photos/nasablueshift/9272842548
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saulės sistema yra subalansuota sistema, kurią palaiko beveik tobula gravitacijos ir inercijos pusiausvyra. O kas, jei vietoj pagrindinės asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio būtų superžemė? Žurnale „Icarus“ publikuoto tyrimo autoriai uždavė šį klausimą ir sulaukė netikėtų atsakymų, rašo „ScienceAlert“.
Prognozuojama, kad daugelis į Saulę panašių žvaigždžių sistemų mūsų galaktikoje turi superžemės klasės planetą. Tačiau mūsų Saulės sistemoje nėra planetos, kuri būtų maždaug 1,5–2 kartus ir net 10 kartų didesnė už Žemę. Nors tokios uolinės planetos mūsų galaktikoje laikomos gana įprastomis.
|
Mokslininkai sukūrė modeliavimą, siekdami išsiaiškinti, kaip tokia superžemė, jei ji būtų Saulės sistemoje tarp Marso ir Jupiterio, galėtų paveikti Venerą, Žemę ir Marsą. Modeliuojant buvo atsižvelgta į skirtingus tokios planetos dydžius: 2 ir 10 kartų didesnės už Žemę. Simuliacijos metu mokslininkai tyrė kitos planetos įtaką Saulės sistemos vidinių planetų orbitai ir ašies pokrypiui.
Orbitos forma ir ilgis, taip pat planetos ašies pokrypis turi lemiamą reikšmę jos tinkamumą gyvybei. Orbitos forma ir dydis lemia metų laikų trukmę, o ašies pasvirimas – tai, kiek tie metų laikai bus itin šalti ar karšti. Modeliavimo rezultatai parodė netikėtus rezultatus.
Viena vertus, dvigubai už Žemę didesnė planeta dėl savo gravitacijos neturėtų reikšmingos įtakos Žemei, Venerai ir Marsui. Nors modeliavimas parodė, kad Žemės ašis gali pasislinkti, todėl vasaros bus karštesnės ir žiemos šaltesnės. Bet tai vis tiek būtų tinkama gyventi Žemė.
Tačiau papildoma planeta, 10 kartų didesnė už Žemę, savo gravitacija pakeistų vidinių Saulės sistemos planetų orbitas. Pavyzdžiui, Žemės orbita būtų pailgesnė, o planeta priartėtų prie Veneros. Žemės ašies posvyris taip pat būtų didesnis.
Tokiu atveju Žemė nuolat patirtų staigius sezonų pokyčius nuo itin karštų vasarų iki labai šaltų žiemų. Net jei ankstyvoji gyvybė galėtų prisitaikyti prie tokių ekstremalių sąlygų, nežinoma, ar Žemėje būtų atsiradę žmonės, ar ne.
Pasak mokslininkų, jei bus atrasta į Saulės sistemą panaši žvaigždžių sistema, turinti superžemę, tai suteiks galimybę suprasti, ar šios sistemos vidinės planetos galėtų būti tinkamos gyvybei.
